Vieną dieną kunigas eina gatve ir staiga pamato mažąjį Petriuką, kuris iš paskutiniųjų stengiasi paspausti namo durų skambutį. Tačiau Petriukas yra labai mažas, o durų skambutis jam per aukštai. Kurį laiką visa tai stebėjęs, kunigas pradeda eiti link berniuko. Jis neskubėdamas prieina, atsistoja Petriukui už nugaros, padeda ranką jam ant peties ir paspaudžia durų skambutį, dar ilgokai palaikydamas pirštą ant skambučio.
Tuomet kunigas pasilenkia prie Petriuko ir sako jam: „Na, ir kas dabar, mažasis žmogau?“
Petriukas atsako: „O dabar bėgam!“