Vieną dieną laboratorinis triušis pabėga iš savo narvo, ir išbėga į gamtą. Pirmą kartą jis paragauja švežios žolytes. „nu geras, toks skonis,“ pagalvoja triušis. Belakstydamas, jis sutinką laukinį triušį. Jam sako „klausyk aš ką tik pabėgau iš laboratoijos, ką, jūs triušiai, veikiat?“
„Mes valgom šviežias morkas, iš privačių sklypų,“ atsako laukinis triušis. Taigi, jie praleidžia kelias valandas valgydami morkas. „Ką dar jus veikiat?“ – vėl klausia triušis. „Mes valgom šviežius kopūstus,“ jam atsako laukinis triušis. Taigi jie kelias valandas praleidžia valgydami kopūstus. „Čia yra fantastika!“ – sako laboratoinis triušis. „Tai ar pasiliksi su mumis gyventi?“, paklausia vienas vienas iš laukinių triušių.
„Aš čia turėjau smagų laiką, bet neliksiu“.
„Bet mes galvojom, kad čia tau labai patiko…“ -nustebe sako laukiniai triušiai.
„Jo čia yra labai fainai,“ atsako jiem triušis „bet jau metas grįžti atgal į laboratoriją, žiauriai noriu parūkyti.“