Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. - Tikiuosi, nesutrukdžiau? – pasakė jis šypsodamasis. - Nieko, nieko! – pasakė šeimininkas. – Aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi… Tačiau labai džiaugiuosi, kad atvažiavai pas mane! Po tiek metų! Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies. - Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė… Neturiu nė cento. - Kad tu sprandą nusisuktum! Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi?! *Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, neatvyksta svečiuotis ir neprašo padengti jų kelionės išlaidų bei kompensacijos už jų sugaištą laiką.*
Vieną Lietuvoje pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas.
- Tikiuosi, nesutrukdžiau? – pasakė jis šypsodamasis.
- Nieko, nieko! – pasakė šeimininkas. – Aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi… Tačiau labai džiaugiuosi, kad atvažiavai pas mane! Po tiek metų! Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas… Džiaugiuosi iš visos širdies.
- Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane atvežė… Neturiu nė cento.
- Kad tu sprandą nusisuktum! Tai ko važinėji, jeigu pinigų neturi?!
*Pakelkime taures už tuos draugus, kurie, neturėdami pinigų, neatvyksta svečiuotis ir neprašo padengti jų kelionės išlaidų bei kompensacijos už jų sugaištą laiką.*