Į Bezdonių kaimą atėjo pranešimas, kad pas juos turėtų atskristi ateiviai ir kad gyventojai juos susitikę elgtųsi mandagiai, pasisveikintų, pasipasakotų apie save, kuo dirba ir t. T. Ir štai kartą traktorininkas Bumbliauskas
Ardamas laukus užsinorėjo nupilti skystimą. Nuėjo į mišką, ėgi žiūri – iš krūmų kyšo snukis – raudonas, akys didžiausios… Na, mano, ateiviai atskrido, reikia prisistatyti:
- Esu traktorininkas Bumbliauskas, laukus ariu!
O tas snukis ir atsako:
- Eigulys Petrauskas, kakoju!