Į darbo dienos pabaigą pakvietė šefas meistrus lemputę pakeist. Atėjo du darbininkai, atsinešė kopėčias, vienas laiko apačioj, kitas užlipo į viršų ir bando įsukti naują lemputę. Sekretorė, supratusi, kad darbas lyg ir baigtas, nusprendė prieiti prie spintos pasiimti savo palto. Bando atidaryti spintos duris, tačiau to padaryti neleidžia priremtos kopėčios.
Sekretorė nusprendžia trumpai palaukti. Staiga suskambo telefonas, ji pakėlė ragelį, kalba.
Viršuje dirbęs darbininkas niekaip negali įsukti lemputės ir sako kopėčias laikančiam draugui:
- Klausyk, Jeronimai, man niekaip neišeina, gal tu pabandyk?
Ir nulipa nuo kopėčių. Jeronimas užlipa viršun ir bando įsukti lemputę. Sekretorė tuo metu kaip tik baigia pokalbį telefonu, padeda ragelį ir, priėjusi prie spintos vėl bando atidaryti duris. Jos dar užremtos.
Sekretorė pakelia akis į darbininkus ir sako:
- Nu kas čia dabar darosi! Vienas nulipo, kitas užlipo… Tai ar duos kas nors man apsirengt ar ne?!