Įlipa vyrukas į traukinį Vilnius – Klaipėda. Vagonas – sausakimšas, kojos nėra kur dėt. Sugalvojo, jis pokštą vieną padaryt – o gal suveiks. Atsistojo keturiom ir dairosi pažemiui murmėdamas:
- Nu, gyvate, aš tave vis tiek pagausiu!..
Keleiviai smalsiai:
- Ko ieškot, gal padėt?
- Taigi va, kobrą iš Indijos parsivežiau, tėvams į Klaipėda vežiau parodyt – pabėgo ką tik, bjaurybė.
Ir čia keleivius kaip vėju nupūtė – liko vienas vagone. O gerai jam – įsitaisė sau per kelias vietas, kojas užsikėlė, snaudžia.
Prabunda po kiek laiko, klausia per vagoną einančio geležinkeliečio:
- Klausyk, tėvai, greitai Klaipėda?
- Kokia dar Klaipėda!? Kažkoks debilas gyvatę paleido, tai visą vagoną atkabino. Jau trys valandos ieškom…