Įlipa žmogelis į traukinį, susiranda savo kupe, įeina – o ten jau vienas sėdi. Kažkoks visas atsipalaidavęs, įsmeigęs akis į priešingą sieną.
Žmogelis atsisėdo, išsiėmė knygą ir pradėjo skaityt. O bendrakeleivis net nekrustelėdamas sėdi ir vėpso į sieną buku žvilgsniu. Staiga lėtai, „pasvajodamas“ sako:
- Gal… Eeeeee… Gal… Gal galėtumėte… man atsegti viršutinę sagą? A?
Žmogelis greitai padėjo knygą, atsegė jam viršutinę apykaklės sagą.
- O… hmmmmm… Aaaaaa…. O gal galėtumėteee… paduoti mano lagaminą nuo lentynos? A?
Žmogelis pašoko, padavė lagaminą.
- Gal… Hmmmmm… Gal galėtumėte iš lagamino išimti sumuštinį?
Žmogelis išėmė sumuštinį.
- Ahaaaa….. Gal…. Na… tai gal tą sumuštinį man į burną įdėtumėte? A?
Žmogelis įdėjo sumuštinį į burną bendrakeleiviui. Tas jį tuojau pat sužiaumojo.
Žmogelis neiškentęs ir klausia:
- Klausykit, o kas jums yra?
- Man?.. Na… Man atostogos…