Šliaužia išžvalgyti baltųjų pozicijų tryse: Marusia, paskui ją – Petka, o paskutinis – Čepajevas.
Baltieji netoli, tylu. Tik staiga Petka:
- Marusia, a, Marusia? Tavo tėvas turbūt tekintojas buvo?
Marusia:
- Chi chi chi…
Šliaužia toliau. Dar arčiau baltųjų pozicijos. O Petka vėl:
- Marusia? Ei, Marusia! Tavo mama turbūt buvo kepėja: tavo krūtinė kaip dvi bandelės…
Marusia:
- Chi chi chi… Šelmis!
Vėl šliaužia. Petka nerimsta:
- Marusia, girdi, Marusia…
Tada įsiterpia Čepajevas:
- O tavo tėvas Petka, turbūt artojas buvo?
- Kodėl taip manai? – nustemba Petka.
- Žiūrek, kokia gilią vagą palieki paskui save…