Švenčia 50 metų vestuvių jubiliejų, daug svečių, sedi sukaktuvininkai laimingi. Atsistoja senukas ir sako tostą:
- Žinau brangioji, kai aš tave vedžiau rožele kvepėjai, po 10 metų šviežia bandele tapai, kai šventėm 25 metų sukaktuves – kazdienine duona buvai, o dabar senais barsčiais atsiduodi
Žmona supyko, nutaisiusi šypseną atsistoja ir atsako:
- Brangusis, kai rožele kvepėjau, ne tu pirmuosius lapelius nuskynei , kai šviežia bandele tapau – dviese dalinotės, kai kasdienine duona buvau – kas norėjo tas laužė, o dabar – tik tu vienas tuos barsčius srėbi