Anekdotai apie girtuoklius
Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja:
"Užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.
Kaime eina du girtuokliai, vienas užsinori myžt. Atsirėmė į medį, atseginėja kelnes, bet niekaip prieiti negali. Prašo draugo padėti. Tas pasikrapštė, mato, kad irgi neatsegs, paėmė nuo žemės pagaliuką, įbruko į rankas, sako:
- Myžk.
Na primasis nusimyžo ir paleido pagaliuką. Išsigandęs ir sako:
- Petrai, kviesk greitąją, b*b*s nulūžo, pilni batai kraujo.
Kavinėje vaišinasi vyriškis. Geria svaigalus. Pro šalį eina vienuolė. Susiduria su vyriškio žvilgsniu ir ima priekaištauti:
- Kaip tu gali vėjais leisti gyvenimą šitokiame nedorybės liūne?!
- Čia gi jokios nedorybės, sesute...
- Ana, - piktokai prisistato vienuolė.
- Taigi, Ana. Normalu. Aš gurkšnoju.
- Tai irgi rūstina Dievą, - sako vienuolė.
- O tu, sese Ana, esi ragavusi веnт sykį? - klausia vyriškis.
- Ne! - piktinasi vienuolė.
- Tai kaip gali smerkti? Va, nupirksiu tau gėrimo, kai paragausi, tada...
- Jokiu būdu! Žmonės matytų, kad vienuolė geria svaigalus...
- Aš paprašysiu, kad tau įpiltų į puodelį, - sako vyriškis.
Vienuolė nenoromis nusileidžia. Vyriškis nueina prie baro ir sako:
- Man dvi taures degtinės, bet vieną supilkit į arbatos puodelį.
Barmenas atsigręžia:
- Ką, vėl ta sesuo Ana?