Atėjo žmogus prie upės žuvies pagaudyti. Bet nekimba. O šalia diedui kimba. Žiūri, kad diedas ant slieko gaudo. Kitą dieną žmogus atsinešė sliekų. Vėl nekimba. Žiūri - diedas ant duonos gaudo.
- Klausyk, pasakyk, kaip tu nustatai, ant ko reikia gaudyti.
- Ateinu ryte, įbrendu iki juosmens į upę, atsistoju prieš srovę. Jei nuo sroves pimpalas pasisuka į kairę, tai reikia gaudyti ant duonos, o jei pasisuka į dešinę - tada ant slieko.
- O jei tiesiai stovi?
- Oi, sūneli, jei tiesiai stovėtų, tai aš čia nesėdėčiau.
Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja:
"Užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.