Naujausi anekdotai

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save
Tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė
Lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko
Aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą
Bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais
Jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino
Ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tukst. dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek
Užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė.
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule.
- Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia
Gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes,
Atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip
Kiaušiniai, nei paplokšti nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!
Anekdotai apie advokatus Anekdotai apie Pinigus
Viskas prasidėjo šiandien mokykloje per ilgąją pertrauką. Kaip visada einu parūkyti. Grįžtu neparūkęs ir šuns išmatose išvoliotas. Nueinu į valgyklą, nusiperku kolos ir atiduodu ją geriausiam savo draugui, kad šiandien nemuštų. Prisiklijuoju užrašą ant nugaros "SPIRK MAN", kad tik kas atkreiptų į manę dėmesį. Einant koridoriumi sutikau merginą su mini sijonėliu ir maikute ant kurios užrašyta "Baby one more time...", man jos iškarto pagailo, susimasčiau kelinto kūdikio mergina laukiasi. Begalvodamas nepastebėjau kaip ji atsidūrė priešais mane ir pasakė:
- Labas, aš Rasa,esu naujokė. Gal galėtum aprodyti mokyklą?
- Žinoma, - pasakiau vargšelei ir pagyriau jos gražią figūrą. Ji nusišypsojo ir paėmė mano, nuo роrnо filmų užgrūdinta, dešiniąją ranką. Beeidamas pastebėjau, kad visi žiūrėjo į Rasą. Matyt, ir jiems jos pagailo. Prie mūsų pribėgo geriausias mano draugas ir netikėtai grąžino kolos buteliuką bei padavė 20 litų. Pagalvojęs, kad jam pasimaišė, pasiūliau merginai atsigerti.
- O tu krūtas..-sako mergina. Nesupratęs ką ji turi omeny tiesiog linktelėjau galva.
- O kur čia tualetas? - paklausė Rasa. Nuvedęs ją, parodžiau pirštu į liuksą esantį šalia mokytojų kambario.
- Gal užeisi kartu? Man kažkodėl labai silpna.
Susirūpinusiu žvilgsniu apžiūrėjęs ją, mintyse sukalbėjau Tėve mūsų, kad tik merginos kūdikiui nebūtų nieko nutikę. Įėjusi ji atsisėdo ant palangės ir meiliai nusišypsojusi sukryžiavo kojas. Supratęs užuominą pasijutau nepatogiai.. Vargšė Rasa nesulaiko šlapimo! Nusisukau ir liepiau jai atlikti ką norėjusi. Po kelių akimirkų girdžiu žingsnius lėtai einančius prie manęs ir tyliai šnabždantį balselį:
- Paimk mane, paimk...- Ir kaip aš apie tai anksčiau nepagalvojau? Nusistebėjau savo bukumu. Pakėlęs ją nunešiau link palangės ir švelniai paguldžiau... Tada numoviau jai sijoną, kelnaites bei liepiau praskėsti kojas. Jau buvau pasiruošęs priimti kūdikį. Tačiau suskambėjo skambutis, o kadangi mokslai svarbiausia pasakiau, kad nieko negaliu padėti ir nubėgau klasės link.
Mokykliniai anekdotai
Anekdotai