Pulkininkas sako savo pavaduotojui:
- Rytoj 10,00 val įvyks saulės užtemimas, kas įvyksta ne kiekvieną dieną. Visus kareivius išrikiuoti šalia kareivinių, kad visi galėtų stebėti. Jei lis lietus, tai išrikiuoti sporto salėje. Pavaduotojas perduoda kapitonui:
- Rytoj 10,00 val saulės užtemimas. Jei lis lietus, tai lietų galima stebėti ne kareivinėse, o užtemimas įvyks sporto salėje, kas įvyksta ne kiekviena dienč.
Kapitonas leitenantui:
- Įsakius pulkininkui rytoj sporto salėje bus įvykdytas saulės užtemimas.
Jei lis lietus visi eis į lauką.
Leitenantas seržantui:
- Rytoj pulkininkas sporto salėje praveda saulės užtemimą, kas dabar įvyks kiekvieną kartą, kai lyja lietus.
Seržantas kareiviams:
- Rytoj niekas nebus paleidžiamas į miestą, nes pulkininkui nuo saulės įvyko galvos aptemimas. Jei lietus lis sporto salėje, kas įvyksta ne kiekvieną dieną, visiems išsirikiuoti šalia kareivinių.
Kalbasi lakūnas, vairuotojas ir laivo kapitonas apie žmonas. Pirmas pradeda kapitonas:
- Žinot, kaip mano laivas parplaukia į uostą, aš tris kartus įjungiu laivo sireną, kad žmona išgirstų. Ir tada važiuoju namo. O ten manęs jau laukia pietūs, butelis, ir pusnuogė žmona lovoje.
Lakūnas irgi pasisako:
- O aš kai skrendu namo, tai specialiai virš savo namų padarau viražą, kad žmona žinotų. Ir kai grįžtu į namus, manęs jau laukia pietūs, butelis, nuoga žmona lovoje…
Tada pareiškia vairuotojas:
- Žinot, o aš važinėju į tolimus reisus. Ir kai grįžtu namo, pastatau savo sunkvežimį už puskilometrio nuo namų, pasiimu laužtuvą ir tyliai einu namo. Ir žinot, kol kas dar nei vienas žmonos meilužis nepaspruko!
Skęsta laivas. Jūreiviai greitai nuleido valtis, bet jūra audringa ir keleiviai bijo lipti į mažas valteles. Kapitonas, matydamas tokią situaciją, priėjo prie kiekvienos keleivių grupelės ir kažką visiems pasakė. Keleiviai greitai sulipo.
Vėliau kapitono padėjėjas paklausė:
- Sakykit, o ką jiems pasakėte, kad jie jūsų paklausė?
- Na, kiekvienos tautybės keleiviams pasakiau skirtingus dalykus: vokiečiams pasakiau, kad tai – įsakymas, amerikiečiams – kad tai patriotiška, japonams – kad tai didina potenciją, lietuviams – kad tai nemokama, o rusams – kad tai draudžiama.
Lėktuvo pilotas, laivo kapitonas, ir senas, geras furistas pasakoja vienas kitam įspūdžius po kelionių. Laivo kapitonas giriasi:
- Kai tik lieka 100m. iki mano uosto aš pradedu leisti fejerverkus, signalus, iškeliu visas vėliavas! Grįžęs namo surandu savo žmoną vilkinčią permatomu peniuaru, ant stalo steikas, šampanas, vaisių krūvos…
Lėktuvo pilotas nepasimeta:
- Tai čia dar nieko… Aš kaip britva pro miesto dangoraižius pralekiu, dūmus paleidžiu, kelis kart dar raižau savo miestą… Grįžtu namo, o ten žmona nuoga guli rožių žiedlapiuose paskendusioje lovoje, šampanas, vaisiai grietinėlėje, žvakės …
- Na, vyrai, ne taip jau pas jus viskas šaunu,- įsiterpia furistas – aš likus 100m iki miesto išjungiu variklį, ant laisvos nuriedu iki stovėjimo aikštelės… Pasiemu byta, net neuždaręs durelių sėlinu iki namų… Paskambines durų skambučiu staigiai nubėgu prie balkono… Ir dar nė vienas nepabėgo!
Plaukia karinis kreiseris. Staiga vandens paviršiuje pasirodo povandeninė
Valtis ir paleidžia torpedą. Susidurimo išvengti neįmanoma, laivas
Pasmerktas. Kapitonas sako šturmanui:
- Viskas! Mums galas… Eik, prablaškyk eilinius. Paruošk juos morališkai,
Kad lengviau būtų mirti… Nueina šturmanas pas eilinius ir sako:
- Norit, vyrai, parodysiu bajerį. Va, issitrauksiu as savo ´daikčiuka´ ir
Sudaužysiu su juo laivą. Nu tie netiki, sako, kaip tu tai su savo ´daiktu´ padarysi.
- Va, duosiu i sieną ir susprogs laivas.
Nu ką darys vyrai – sukirto lazybų, o šturmanas išsitrauke savo daikčiuka ir dave i bortą. Pasigirdo sprogimas ir kreiseris pradėjo skęsti.
Ant lentos išsigelbėjo tik šturmanas ir kapitonas:
- Nu ir bajeriukai pas tave, šturmane, torpeda tai nepataikė…