Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Įsimylėjo kaubojus ir niekaip negali pasakyti patinkančiai merginai, kad jis ją myli. Kaubojus sugalvojo genialų plana: jeigu aš nusidažysiu savo arklį žaliai, prijosiu prie panelės, ji paklaus:
- Ei, kaubojau, kodėl tavo arklys žalias? O aš atsakysiu:
- Aš tave myliu.
Kaip tarė taip ir padarė – nusidažė arklį žaliai, prijoja prie savo išrinktosios, o ji jam ir sako:
- Kaubojau, aš tave myliu.
Kaubojus pasimetęs:
- Mm, hmmm, e, o mano arklys žalias.
Nusprendė indėnų vadas, kad laikas ir indėnam turėti branduolinį ginklą. Sukvietė visus, ir sako kalbą:
- Ar mes, indėnai, dydvyrių nacija?
Visi: – TAAAIP!
- Ar mes verti būti geriausi?
- Taaaip !!!
- Tada įsakau!!! – reikia pastatyti raketą su branduoliniu užtaisu.
Pasakyta – padaryta. Rado indėnai savo miške didžiausią baobabą, nukirto, išfrezavo vidų, padarė paraką, užpildė baobabą, ir pastatė vertikaliai. Indėnų vadas apžiūrėjo, ir liko patenkintas. Užlipo ant akmens ir sako.
- Indėnai! Atėjo laikas visam pasauliui parodyti indėnų galią. Šią raketą mes paleisim į Afriką. Taikynis – Titikaka!
Na, indėnai uždegė virvę, stovi žiūri. Ugnis nubėgo iki parako, ir kaaaip duos. Indėnų vadas atgavo sąmonę, žiūri aplinkui – krūva lavonų, baobabo nėra, dūmai. Atsikėlė vadas, pagalvojo ir sako:
- Nieko sau! Afigenai! Įsivaizduoju kas Titikakoj darosi.
Laukiniai vakarai. Salūnas. Galingu kojos spyriu atlapojęs varstomas duris, vidun įgriūna Džo. Prieina prie baro, užsisako stiklinę viskio. Barmenas įpila, paduoda, pinigus susirenka. Ir tik Džo taikosi išgerti, kai iš palubės nusileidžia beždžionėlė, pamirko pimpalą jo viskyje ir skubiai dingsta. Kaubojus apakęs, sėdi, klausia šeimininko, tipo, kas čia tipo per bajeriai tokie? Šeimininkas dievagojasi, kad nesupranta nieko. Tada Džo nueina prie kitų lankytojų, bet tie irgi ginasi, kad nežino nieko, pirmą kartą beždžionę tą mato. Žiūri, Džo, salūno gale prie pianino groja kauštelėjęs muzikantėlis, na, mąsto, tas tai tikrai žinos. Prieina:
- Klausyk, gal žinai kodėl beždžionė b*bį viskyje nusiplovė?
Muzikantėlis nenustodamas groti:
- Tai aišku, kad žinau. 10 baksų.
Džo, pagalvoja minutę, bet smalsumas nugali. Padeda ant pianino 10 baksų:
- Nu, tai?!
Muzikantas nustoja, grot, įsipila viskio iš grafino, išgeria, pasiraitoja rankoves ir pradeda skambinti, pritardamas balsu:
- Kodėėėėl, o kodėėėėl, beždžionė b*#į viskyje nuploooovėėėė ?!
Ateina naujas velnias į pragarą. Na ir iškart jį pasitinka vyriausiasis ir sako jam:
- Dabar tu turėsi darbo – matai, ten stovi trys katilai?
- Matau.
- Tai va, pradėsime nuo trečio. Trečiam katile žydai, juos reikės akylai saugot, nes jei išlips vienas, tai iš paskos išsitemps visus.
Nueina prie antro katilo:
- Čia rusai, tai į juos nelabai reik kreipti dėmesį – jei išlips vienas, tai tik tam, kad pritrūko degtinės, po to jie grįžta atgal į puodą.
- Na va, liko pirmas katilas. Į jį iš viso gali nekreipt dėmesio, nes čia sėdi lietuviai – jei bandys vienas išlipt, SAVI JĮ ĮSITEMPS ATGAL. Ateina indėnas į banką ir sako:
- Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.
Bankininkas:
- Reikia užstato.
- Kas tas uzstatas??? – klausia indėnas.
B: – Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.
Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.
Vadybininkas sako:
- Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.
Indėnas: – O kas tas indėlis?
- Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.
- O UŽSTATĄ BANKAS TURI? – paklausė indėnas.
Ateina kaubojus į barą, užsisako dvigubą viskio ir kalba:
- Būna gi gyvenime situacijų, kurių negali paaiškinti…
Užsiverčia škliankę ir prašo pakartot, ir vėl kalba:
- Būna gi gyvenime situacijų, kurių negali paaiškinti…
Vėl užsiverčia, ir vėl iš pradžių. Barmenas neištvėręs klausia:
- Tai kokios gi tos situacijos?
- Matai, melžiau aš šįryt karvę, primelžiau pilna kibirą, o ta nelaboji bac iš kojos ir… išvertė. Pririšau tą koją, primelžiau dar vieną kibirą, o ji iš kitos kojos kaaaaip duos! Ir tą pririšau, dar primelžiau, o ana su uodega kaip švystels. Įsiutau nežmoniškai, išsivėriau diržą ir pririšau jos uodegą prie lubų, o mano kelnės be diržo smukt ir nudribo iki keliu ir tą pat sekundę įeina žmona… Būna gi gyvenime situacijų, kuriu negali paaiškinti!!!
Laukinių vakarų saloonas. Mergina demonstruoja striptizą (niu ok, tai pakankamai modernus saloonas). Veiksmas vyksta, mergina lieka tik su liemenėle ir kelnaitėmis. Bet ji naujokė ir toliau tęsti tipo drovisi. O gal tiesiog su publika žaidžia – kas tas mergas supras. Koročė. Atsistoja kaubojas išsi-fast-draw-ina koltą, pasigirsta šūvis… ir merginos liemenėlė nulekia į šoną. Publika ekstazėj, salvė aplodismentų. Kaubojus nupučia dūmus nuo kolto vamzdžio, nusilenkia publikai:
- John Smith, Texas, professional.
Mergina, dangstydama savo niam-niam apvalumus ir kraipydama viską, kas kraipoma tokiose situacijose, tęsia striptizą, bet nieko, išskyrus kelnaites, nusimauti ji nebeturi, ir reikalas vėl „pakimba“. Tada publikoje pakyla vyriškis ir solidžiai taip išsitraukia Kalašnikovo automatą. Pasigirsta ilga papliūpa, visi sukrenta ant žemės. Kai dūmai išsisklaido ir žiūrovai pakelia akis, visi pamato ant scenos gulintį kulkų suvarpytą striptizioršos lavoną. Šaudęsysis nupučia dūmus nuo kalašos vamzdžio ir prisistato:
- Mykola Holopupenko, Ukraina. Liubitel.