Vienas labai drovus vyrukas užėjo į barą ir pamatė nuostabią moterį, sėdinčią prie staliuko vieną. Po kokios valandos, sukaupęs visą savo drąsą, jis pagaliau prieina prie jos ir neryžtingai klausia:
- Ar neprieštarautumėte, jei aš su jumis prisėdęs pašnekėčiau?
Ji, visu balsu rėkdama, jam atsako:
- Ne, aš su tavim neisiu į lovą!!!
Čia visi baro lankytojai pradeda spoksoti į šitą nevykėlį. Šis, neturėdamas kur dėti akių iš gėdos, nuslinko atgal prie savo staliuko. Po kiek laiko ta pati moteris prieina prie jo ir atsiprašinėja. Besišypsodama ji jam sako:
- Atsiprašau, kad aš jus taip sunepatoginau. Matote, aš esu psichologijos mokslų studentė, ir man įdomu, kaip žmonės reaguoja į tokias situacijas.
Čia vyrukas, rėkdamas ant viso baro, jai:
- Ką tu turi galvoje?! 500 litų?! Niekada!!!
Sėdi bare liaudis (vyrai) linksminasi, vadinasi, bokalus kiloja, kaip įprasta po tokių veiksmų atsiranda šnekos, visi garsiai šneka, juokiasi, tik atsipeikėja - ogi vienas iš jų kompanijos - sėdi sau tykiai ramiai.
- Ei Petrai, kas gi tau atsitiko, ko liūdi čia atsisėdęs, kai kiti bujoja?!!!
- Ai.. Va naujieną sužinojau... Mano žmona serga... AIDS... Pajuokavau vyručiai.... Ei, o ko jūs čia visi taip pabalot?
Sėdi diedas bare prieš Naujuosius, žiūri, ateina jo draugas nešinas kefyro pakeliu ir stikline ir klausia:
- Tu čia vienas?
- Taip, va, nusprendžiau Naujuosius bare sutikti. Sėskis, išgersim!
- Nea, aš geriau kefyriuko išgersiu...
- Na tu ką, juk šventės...
- Na ir kas? Va, sakyk, tu praėjusius Naujuosius atsimeni?
- Taip, atsimenu.
- O aš ne!