Anekdotai apie narkomanus
Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.
- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?
Vienas sako:
- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.
Kitas sako:
- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.
Trečias sako:
- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.
- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.
- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...
Kaimas, upės krantas. Saulutė leidžiasi. Ant upės kranto sėdi du apsirūkę draugeliai ir kaifuoja. Kažkur pasigirsta "Jeep Grand Cherokee" riaumojimas ir po kurio laiko privaižiuoja jis prie narkomanų. Iš džipo iššoka naujasis rusas:
- Vyrai, kur čia brasta, kur negilu, pravažiuoti galima? Yra?
Draugeliai choru:
- Va, tiesiog čia, kur stovi ir važiuok!
Naujasis rusas įšoko i savo džipą ir pirmyn. Tik bul bul ir paskendo džipas... Išplaukia jis vos ne vos į krantą, visas piktas ir šlapias, ir bėgte prie pūtikų.
- Jūs debilai, užmušiu, kokia jums čia brasta!!!
- Nu baik tu, nesvaik, tik prieš pusvalandį šitoje vietoje žąsims gylis iki juosmens buvo... Rimtai, sėdėjom gi, patys matėm...