Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.
- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?
Vienas sako:
- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.
Kitas sako:
- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.
Trečias sako:
- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.
- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.
- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...
Pas psichiatrą:
- Daktare, aš nuolat sapnuoju ta patį košmarą: uošvienę, kuri už pavadėlio vedžioja krokodilą. Jūs tik įsivaizduokit, gruoblėta, žalsvai pilka oda, tamsiai rudos karpos, neapykanta degantis žvilgsnis ir baisūs, geltoni ir aštrūs dantys...
- Taip, tai iš tikro baisu...
- Palaukit, daktare, aš dar apie krokodilą nepapasakojau...
Susirūpinęs vyras atvyksta pas daktarą pasikonsultuoti dėl žmonos negalios:
- Daktare, aš manau, kad mano žmona kursta... Ji niekada neišgirsta, ką jai sakau ir turiu tą patį kartoti kelis kartus...
- Na, - atsako daktaras, - grįžkite namo, atsistokite nuo žmonos tris metrus ir užduokite jai klausimą. Jei ji neišgirs, atsistokite už dviejų metrų ir vėl paklauskite. Jei neatsakys, dar priartėkite per metrą. Taip galėsite nustatyti jos kurtumo lygį.
Vyras grįžo namo ir tiksliai vykdė, ką daktaras jam patarė: atsistojo už trijų metrų nuo žmonos, kuri tuo metu pjaustė daržoves, ir garsiai paklausė:
- Brangioji, kas pietums?
Jokio atsakymo. Jis priėjo vienu metru arčiau ir vėl paklausė:
- Brangute, ką gamini pietums?
Vėl tyla. Jis priėjo dar arčiau. Bet ir vėl jokio atsakymo. Galiausiai susierzinęs priėjo prie pat žmonelės ir jai į ausį suriko:
- Kas pietums, brangioji, aš klausiu?
Ji pažvelgė piktai:
- Viešpatie! Aš tau jau ketvirtą kartą sakau - daržovių troškinys!!!
Kalbasi du naujieji rusai:
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Pinigų reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando... Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš - dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
- Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.
Pulkininkas sako savo pavaduotojui:
- Rytoj 10,00 val įvyks saulės užtemimas, kas įvyksta ne kiekvieną dieną. Visus kareivius išrikiuoti šalia kareivinių, kad visi galėtų stebėti. Jei lis lietus, tai išrikiuoti sporto salėje. Pavaduotojas perduoda kapitonui:
- Rytoj 10,00 val saulės užtemimas. Jei lis lietus, tai lietų galima stebėti ne kareivinėse, o užtemimas įvyks sporto salėje, kas įvyksta ne kiekviena dienč.
Kapitonas leitenantui:
- Įsakius pulkininkui rytoj sporto salėje bus įvykdytas saulės užtemimas.
Jei lis lietus visi eis į lauką.
Leitenantas seržantui:
- Rytoj pulkininkas sporto salėje praveda saulės užtemimą, kas dabar įvyks kiekvieną kartą, kai lyja lietus.
Seržantas kareiviams:
- Rytoj niekas nebus paleidžiamas į miestą, nes pulkininkui nuo saulės įvyko galvos aptemimas. Jei lietus lis sporto salėje, kas įvyksta ne kiekvieną dieną, visiems išsirikiuoti šalia kareivinių.