Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas. Tame švyturyje jis ir gyveno. Vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. Keikiasi, burnoja baisiausiai. Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris. Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
Na ir taip kokias 5 minutes. Žmogelis klausia:
- Viską pasakei?
- Viską.
- Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu.
Laiko studentai egzaminą ir vienas studentas sako dėstytojui:
- Profesoriau, atsakykite į mano klausimą ir aš parašysiu dar 1000 egzaminų, bet jei neatsakysite parašote man dešimt ir viskas.
Pamąstė dėstytojas ir sutiko:
- Gerai, studente, sakyk.
- Kas yra teisėta, bet ne logiška, logiška, bet neteisėta, ir nei logiška, nei teisėta?!
Galvojo dėstytojas vieną valandą, kitą... Neišmąstė nieko ir sako:
- Gerai, studente, nesugalvojau jokio atsakymo.
Parašė dėstytojas jam dešimtuką ir klausia:
- Na, tai koks tas atsakymas?
- Taigi lengva! Va, jūs vedęs jauną žmoną - teisėta, bet ne logiška. Ji turi jauną meilužį - logiška, bet neteisėta, o tai, kad jūs tam savo žmonos meilužiui parašėt dešimt ir paleidot, tai nei teisėta nei logiška...
Žmogelis sapnuoja, kad pas jį sapne ateina velniukas ir sako:
- Pasisiokim.
Ryte žmogelis žiūri - lova šlapia. Ir taip visą savaitę. Neapsikentė žmogelis ir nuėjo pas daktarą prašyt vaistų. Vaistų gavo, bet po savaitės vėl tas pats. Ir vėl žmogelis eina pas daktarą ir guodžiasi, kad vaistai nepadeda. Daktaras ir sako žmogeliui:
- Kai velniukas kvies pasisiot, sakyk, kad tu jau pasisiojai ir viskas.
Naktis, žmogelis miega, ateina velniukas ir kviečia sisiot, o žmogelis, mandras jau, dabar sako:
- Aš jau pasisiojau.
- Na tai pakakokim, - sako velniukas...