Skip to main content
Sūnus klausia tėvo:
- Tėti, kas yra prezidentas? Vyriausybė? Saugumas? Tauta?
Tėvas sako:
- Na, pavyzdžiui pas mus šeimoje: Aš - Prezidentas (visiems nurodinėju ir t. T.), Mama - Vyriausybė (visur eina, viską tvarko, rūpinasi), Bobutė - Saugumas (viską mato, viską žino, viską girdi). Na, o Tu - Tauta (mes tave vieną dieną lupam, kitą dieną guodžiam).
Sekančią dieną sūnus skambina tėvui į darbą:
- Tėte, tėte, atėjo naujas prezidentas, dulkina vyriausybę! Saugumas miega! O Tauta... mato, bet nieko padaryti negali!
Mažoji Sara klausia tėvo:
- Tėt, o Viešpats Dievas leistų man nusiųsti Valentino dienos atviruką kito tikėjimo žmogui?
- Manau, taip, - atsako tėvas. - O kam tu norėtum nusiųsti atviruką?
- Osamai Bin Ladenui.
- Bin Ladenui??? - sušunka šokiruotas tėvas. - bet kodėl?
- Na, - sako mažoji Sara, - įsivaizduok gauna Bin Ladenas meilės laiškutį nuo mažos žydų mergaitės. Jis pradės manyti, kad ne visi pasaulyje tokie blogi ir ims labaiu mylėti pasaulį. O kai gaus dar kelis atvirukus, jis supras, kad pasaulis nuostabus ir nustos galų gale slapstytis, viešai pripažins savo klaidas.
- Sara, - sako giliai sujaudintas tėvas, - tai nuostabiausia, ką aš kada nors girdėjau...
- Aš žinau, tėti, - užsisvajojusi sako Sara. - O tada, kai jis nustos slapstytis po visokias ten olas, tada mūsų jūrų pėstininkai ir nušaus jį na@uj!!!
Ateina suvalkietis senelis anūkėlių aplankyti.
- Seneli, seneli, ar atnešei mums saldainių? - Šaukia vaikai.
- Ne, šokoladinių saldainių parduotuvėje nebuvo, o karamelės nenorėjau pirkti...
Po savaitės vėl ateina senelis aplankyti anūkų:
- Seneli, seneli, ar atnešei mums saldainių? - Šaukia vaikai.
- Ne, šokoladinių saldainių parduotuvėje nebuvo, o karamelės nenorėjau pirkti...
Dar po savaitės vėl tas pat kartojasi. Vaikai sako:
- Seneli, tai nupirk mums nors karamelinių, mes juos irgi mėgstame!
- Ne! Kol aš gyvas, jūs valgysit tik šokoladinius saldainius! - Pareiškia senelis.