Skrenda lėktuvu amerikietis, rusas, žydas ir arabas. Staiga, lėktuvo variklis sudžeržgia ir užgęsta. Amerikietis, kuris ir pilotavo lėktuvą, sako:
- Viskas, turim šokt, kitaip žūsim. Bet yra viena problema. Mūsų keturi, o parašiutai tik trys...
Žydas sako:
- Nieko, duokit man parašiutus, aš padalinsiu.
Ima pirmą parašiutą ir padeda jį užsidėt arabui:
- Nors mes ir priešai, bet nelaimė ir priešus sutaiko. Šok!
Tas padėkoja ir iššoka.
Antrą parašiutą žydas duoda amerikiečiui:
- Jūs mums padėjot nemažai. Šok!
Tas irgi padėkoja ir iššoka.
Trečią parašiutą duoda rusui, o tas:
- Palauk, tau gi neliks, imk ir šok pats. Mes, rusai, pripratę aukotis.
Žydas:
- Imk greičiau, šok ir nesirūpink. Aš arabui savo kuprinę uždėjau...
Susitiko kartą trys prancūzai. Susėdo, išgėrė kelis butelius vyno, susiginčijo, paskui susitaikė ir išsiskirstė…
Susitiko kartą trys lietuviai. Susėdo, išgėrė dėžę alaus, susibarė, paskui susitaikė ir išsiskirstė…
Susitiko kartą trys rusai. Susėdo, išgėrė kibirą degtinės, padaužė vienas kitam per dantis, paskui susitaikė ir išsiskirstė…
Susitiko kartą trys arabai. Apšaudė autobusą su vaikais, nuvarė lėktuvą, susisprogdino… Štai iki ko priveda sausas įstatymas!
Eina trys turistai per dykumą. Išalkę, ištroškę, išsekę. Perlipa per eilinę kopą ir mato – stovi puiki šilkinė palapinė. Iš jos išeina būrys nuostabių merginų, nusiveda turistus pas save, pagirdo, pavalgydina, pamyli. Staiga pasigirsta kanopų dundesys ir prie palapinės prijoja minia arabų su savo šeichu priešaky. Pamatęs turistus, šeichas įsiunta ir pareiškia:
- Užmušti jus būtų per maža bausmė! Priversiu jus kankintis visą gyvenimą! Sakykit, kuo kas dirbate! Kuo dirbi tu? (parodo į pirmą turistą)
- Policininku…
- Gerai, tau peršaus tarpukojį! O kuo dirbi tu? (parodo į antrą turistą)
- Gaisrininku…
- Gerai, tau tarpukojį pridegins! O tu kuo dirbi? (parodo į trečiąjį)
- O aš čiulpinukus pardavinėju…
Arabų šeichas, bevažinėdamas po Lietuvą, sutiko gražią suvalkietę merginą, kurią įsimylėjo. Pakalbėjo su jos tėvu, o tas truputį užsispyrė, ėmė stabdyti. Draugai ėmė merginos tėvą vesti į protą:
- Klausyk, taigi toks turtas, ir dukrai tavo gerai, ir tau gerai, parems juk?
- Aišku parems. Pažadėjo man už ją tiek aukso, kiek ji sveria.
- Tai ko nenori ištekinti iš karto?
- Aš visai sutinku, bet tiesiog mėnesiuką tegul palaukia… Kol gerai atšersiu…
Skrenda lėktuvu gretimose vietose žydas ir arabas. Žydas nusiavė batus, ilsisi. Arabas jam sako:
- Klausyk, prieteliau, būk draugas. Iš krašto sėdi, atnešk man stiklinę apelsinų sulčių.
Žydas – vaikinas taikus ir flegmatiškas, gūžtelėjo pečiais ir nuėjo. Tuo metu arabas greitai primyžo žydui į batus.
Atskrido. Žydas sukišo kojas į batus, pajuto, kad šlapia ir sako, galvą linguodamas:
- Tol nėbus taikos Ahrtimosė Rhytosė, kol ahrabai miš žydams y batus, o žydai ahrabams – i apėlsynu sultis.