Anekdotai apie šeimas, Šeimyniniai anekdotai
Išvirė mama košės ir sukvietė šeimyną valgyti. Atėjo vyras ir du vaikai. Ir kaip čia buvus mama labai užsinorėjo meilės. Mama maišo košę šaukštu, mirkčioja tėvui ir sako:
- Aš kažin ko prastai jaučiuosi, nevalgysiu košės, eisiu pagulėti.
Ir nuėjo. Tėvas staigiai sukirto košę ir nubėgo įkandin mamai. Vaikam košė visai nepatiko. Vyresnysis vaikas nuėjo pažiurėti, ką tėvas daro. Kai vaikas išvydo, kas dedasi miegamajame, bėgte atlėkė į virtuvę ir pradėjo kirsti košę. Jaunesnysis klausia:
- Klausyk, ko tu valgai tą košę, juk ji tau visai nepatinka?
- Nepatinka tai nepatinka, o nueik pažiūrėk, ką tėvas daro su tais, kurie košės nevalgo!
Žmona stovi vonioje prieš veidrodį ir guodžiasi savo vyrui:
- Petrai, mano krūtys per mažos...
Vietoje būdingo atsakymo "Jos visai ne per mažos," vyras duoda patarimą:
- Jeigu nori, kad padidėtų krūtinė, tu turi kasdien paimti gabalėlį tualetinio popieriaus ir patrinti sau tarp krūtų.
Žmona, juo patikėjusi, ima gabalą tualetinio popieriaus ir trina, kol pavargsta:
- O kiek laiko taip reiks trinti?
- Na, rezultatas matysis tik po kelių metų, - atsako vyras.
- Nejaugi tu tikrai manai, kad tualetinis popierius gali padidinti krūtis? - pradeda dvejoti žmona.
- Žinoma, tu tik pažiūrėk, kiek užpakalis išaugo!
Susitinka du draugai.
- Tu žinai, kas tokie buvo Da Vinčis, Mikelandželas, Rubensas, Rembrantas?
- Ne.
- O kas buvo Vivaldis, Bachas, Bethovenas, Bramsas?
- Irgi ne.
- O aš žinau, nes vaikštau į koncertus, parodas, muziejus!
- Šaunuolis. O ar žinai, kas toks yra Žibartas Ramanauskas?
- Ne. O kas jis?
- Jis tas, kuris ateina pas tavo žmoną, kai tu būni koncertuose, parodose, muziejuose...
Išvažiuoja žmona į svečius ir prieš išvykdama pasako vyrui:
- Aš dabar išvykstu, brangusis, o tu išplauk indus ir išvalyk vonią.
- Gerai.
Išgirdęs sūnus ateina ir klausia tėčio:
- Kodėl tu viską darai už mamą? Juk mama turėtų dirbti šiuos darbus.
- Na matai, sūneli, - atsako tėvas, - kai tu gimei, aš tavo mamai pasakiau, kad viską padarysiu, kad tik leistų tau išrinkt vardą ir ji sutiko.
- O ar buvo verta, tėti?
- Taip, Sangokai, verta.