Miršta Šv. Tėvas. Apstoja jį vyskupai ir kardinolai, ir klausia, koks būtų paskutinis Šv. Tėvo noras, - jie jį pasistengsią išpildyti.
- Atveskite man Fantomą, - paprašė Šv. Tėvas.
Išsisklaidė kunigai po visą pasaulį Fantomo ieškoti. Suradę ir pagavę atvedė.
- O dabar palikit mus vienus, - paprašė Šv. Tėvas. Tiems išėjus, jis kreipėsi į Fantomą:
- Gerbiamasis, man gyventi beliko tik kelios valandos, todėl norėčiau paprašyti nusiimti kaukę ir pasirodyti, kas tu esi iš tikrųjų.
Fantomas pagalvojo ir tarė:
- Gerai, Šv. Tėve, atskleisiu aš tau savo paslaptį, - ir nusiėmė kaukę.
Pamatęs tikrąjį veidą, Šv. Tėvas palingavo galva ir liūdnai nusišypsojo:
- Ech, Petka Petka, ir kas galejo pagalvoti, kur mudu nublokš likimas...
Raudonkepuraitė su raudonu dviratuku važiuoja per mišką pas senelę. Ją pasiveja vilkas, parverčia, sulaužo dviratį ir tuoj jau ės, bet čia iš krūmų išlenda būrys medžiotojų ir nutaikę į vilką savo šautuvus sako:
- Na, ką čia darai, greit suremontuoji dviratį!
Vilkas kažkur susiranda svarkę, suvirina dviratuką ir po kiek laiko raudonkepuraitė vėl važiuoja savo raudonu dviratuku per mišką. Kur buvęs kur nebuvęs ją vėl pasiveja vilkas, vėl parverčia, sulaužo dviratį ir pasiruošia ėsti. Tačiau, čia kur buvę kur nebuvę prisistato tie patys medžiotojai ir vėl liepia vilkui remontuoti dviratį. Ir taip dar kelis kartus...
Galiausiai raudonkepuraitė pasiekia senelės namus. Įeina į vidų ir klausia senelės:
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios raudonos akys?
- Nuo svarkės bl*t!
Išvažiuoja žmona į svečius ir prieš išvykdama pasako vyrui:
- Aš dabar išvykstu, brangusis, o tu išplauk indus ir išvalyk vonią.
- Gerai.
Išgirdęs sūnus ateina ir klausia tėčio:
- Kodėl tu viską darai už mamą? Juk mama turėtų dirbti šiuos darbus.
- Na matai, sūneli, - atsako tėvas, - kai tu gimei, aš tavo mamai pasakiau, kad viską padarysiu, kad tik leistų tau išrinkt vardą ir ji sutiko.
- O ar buvo verta, tėti?
- Taip, Sangokai, verta.