Miršta Šv. Tėvas. Apstoja jį vyskupai ir kardinolai, ir klausia, koks būtų paskutinis Šv. Tėvo noras, - jie jį pasistengsią išpildyti.
- Atveskite man Fantomą, - paprašė Šv. Tėvas.
Išsisklaidė kunigai po visą pasaulį Fantomo ieškoti. Suradę ir pagavę atvedė.
- O dabar palikit mus vienus, - paprašė Šv. Tėvas. Tiems išėjus, jis kreipėsi į Fantomą:
- Gerbiamasis, man gyventi beliko tik kelios valandos, todėl norėčiau paprašyti nusiimti kaukę ir pasirodyti, kas tu esi iš tikrųjų.
Fantomas pagalvojo ir tarė:
- Gerai, Šv. Tėve, atskleisiu aš tau savo paslaptį, - ir nusiėmė kaukę.
Pamatęs tikrąjį veidą, Šv. Tėvas palingavo galva ir liūdnai nusišypsojo:
- Ech, Petka Petka, ir kas galejo pagalvoti, kur mudu nublokš likimas...
Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...