Pas seniausią pasaulio senuką 150-mečio proga ateina jauna graži žurnalistė paimti interviu ir ima klausinėti:
- Jūs pragyvenote 150 metų, reiškia gyvenote labai sveikai, nerūkėte?
- Tu ką, vaikeli, matai, ten stovi šieno kupeta? Tai vat, surūkiau du kartus daugiau!
- Tai turbūt tada nevartojote alkoholio?
- Vaikeli, matai, netoliese prūdas, antys plaukioja? Tai šnapso aš išgėriau du kart daugiau, nei vandens tame prūde yra!
- Tai galbūt nuo moterų susilaikydavote?
- Žiūrėk, vaikeli, matai, prie to medžio dalgis stovi, matai? Tai vat, kai giltinė atėjo manęs pjauti, aš ją taip išdulkinau, kad ji net dalgį paliko!
Vieną kartą motina atsivedė meilužį į namus kol vyras buvo darbe, o jos sūnus pas draugus. Motina su meilužiu mylisi ir staiga pareina sūnus ir pamato savo motiną su kitu vyru. Persigandęs sūnus įlenda į spintą. Jo motina neišgirdo kai jis ten ilindo. Po kiek laiko grįžta jos vyras iš darbo ir ji nežinodama ką daryti, liepia meilužiui lįsti į tą pačią spintą, kur jos sūnus lindi. Pokalbis spintoje. Sūnus sako:
- Tamsu čia.
Mamos meilužis:
- Aha, - pritaria biški išsigandęs.
- Klausyk aš turiu krepšinio kamuolį. Nori pirkti už 100 Lt?
- Ačiū ne.
- Mano tėtis namuose.
- Na gerai, nupirksiu.
Po kiek laiko viskas kartojasi ir vėl sūnus sako:
- Tamsu čia.
- Aha.
- Klausyk, aš turiu krepšinio maikę. Nori už 400 Lt pirkt?
Tasai atsiminęs preitą kartą sako:
- Gerai.
Galiausiai vėl atsitinka tas pats ir sūnus vėl sako:
- Tamsu čia.
- Aha, - atsiminęs praeitus kartus iš karto ir klausia:
- Ką ir kiek?
- Krepšinio šortus už 1000 Lt.
- Gerai.
Po kelių dienų tėvas sako sūnui:
- Apsimauk krepšinio aprangą, paimk kamuolį ir einam į lauką pamėčiot.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Na, aš viską pardaviau.
- Pardavei? Bet kodėl? Už kiek?
- Už 1500 Lt.
- 1500 Lt?!?! Ar tau negėda iš draugų tokius pinigus lupti? Šie daiktai net 200 Lt nebuvo verti.
- Na taip, bet...
- Jokių bet. Marš į bažnyčią išpažinties!
Tėvas nuveda sūnų išpažinties, o sūnus sako kunigui:
- Tamsu čia.
- Na nepradėk to paties ir vėl...
Sėdi psichiatras savo kabinete, liūdi - niekas neateina... Pacientų nėra.
Staiga į kabinetą pamažu praverdamas duris keturiom įropoja žmogus, kažką laikantis dantyse, rankose, ir dar kažkas velkasi jam iš paskos...
Psichiatras:
- Oi, ir kas gi čia pas mus atvyko? Turbūt tai gyvatėlė, mažytė gyvatėlė... Šliaužk čia, gyvatėle, šliaužk, gydytojas tau padės.
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- A-a-a, turbūt vėžliukas pas mus į svečius atropojo. Ropok ropok čionai, vėžliuk, į sofą, ir papasakok gydytojui kas tau nutiko...
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- Tai kas gi čia pas mus? Turbūt mažas sliekiukas?!
- Gydytojau, eikit na*ui, aš jums internetą tiesiu!
Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos. Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
- Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
- Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošvę...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.
Sūnus klausia tėvo:
- Tėti, kas yra prezidentas? Vyriausybė? Saugumas? Tauta?
Tėvas sako:
- Na, pavyzdžiui pas mus šeimoje: Aš - Prezidentas (visiems nurodinėju ir t. T.), Mama - Vyriausybė (visur eina, viską tvarko, rūpinasi), Bobutė - Saugumas (viską mato, viską žino, viską girdi). Na, o Tu - Tauta (mes tave vieną dieną lupam, kitą dieną guodžiam).
Sekančią dieną sūnus skambina tėvui į darbą:
- Tėte, tėte, atėjo naujas prezidentas, dulkina vyriausybę! Saugumas miega! O Tauta... mato, bet nieko padaryti negali!
Nukniso zuikis trilitrinį ruginukės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė, pauostė... ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda, ir dar išgert!
Tik gurštelėjo ruginės ir guli paslika prie zuikio. Pribėga vilkas:
- O! Ir išgert, ir užkandos, ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno. Tik bats... ir guli. Tuo tarpu pro šalį eina meška:
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukti žadėjau... Bet pirma reikia išgert...
Užsivertė meška trilitrinį ir pusę ruginukės iš jo išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu, kai vilką nujungiau... Atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką į medį įkėliau, nors užmušk - nepamenu!