Mieste jau uždarytos visos parduotuvės bei restoranai, o Šurikui taip norisi išgerti… Veltui jis vaikštinėja gatvėmis gatvelėmis ieškodamas degtinės. Pagaliau kažkoks tipelis ištraukia butelį iš po skverno.
- Dvidešimt litų! – sako jis.
Žmogus bando derėtis, tačiau tipelis nenusileidžia, sakydamas, kad jis labai rizikuoja, tokiu laiku pardavinėdamas šią prekę.
- Trauk tave velniai, duok!
- Jeigu norėsi dar, – pasakė tipelis, – štai telefonas – paskambink.
Namie Šurikas atkimšo butelį ir tuojau nustatė, jog jame – grynų gryniausias vanduo. Įsiutęs jis surinko telefono numerį, kurį jam buvo davęs nepažįstamasis. Mieguistas moters balsas ragelyje atsiliepė:
- Miesto vandentiekio budėtoja klauso…
Kalbasi rusė, anglė ir prancūzė. Kalba, aišku, pakrypo apie seksą ir aštriausius seksualinius pojūčius. Anglė pareiškia:
- Žinot, mergaitės, aštriausi mano pojūčiai buvo, kai man pora dragelių atimdinėjo nekaltybę…
Prancūsė sako:
- O man tai aštriausi pojūčiai buvo, kai stadione mylėjausi su Prancūzijos futbolo rinktine…
Rusė irgi įsiterpia:
- O man tai buvo… Važiuoju aš kartą dviračiu… O kelias kažkoks nelygus… Ir dviratis tarybinis… Na, žodžiu važiavau aš, ir staiga klitorius į grandinę įsipainiojo. Žinokit, vairą dviejose vietose perkandau!