Turėjo Ivanas labai didelį pasididžiavimą, net 50cm. Taigi jokia kaimo mergina nesimylėjo su juo. Nebuvo Ivanui gyvenimo ir jis nutarė eiti pas raganą. Susirado miške trobelę ant vištos kojelės ir kreipiasi į raganą:
- Ragana, padėk! Nėr man gyvenimo. Sutrumpink kaip nors mano pasididžiavimą.
Ragana ir sako:
- Eik Ivanuška ir susirask varlę. Kai surasi paprašyk, kad ji už tavęs ištekėtų. Jei ji pasakys NE, tada tavo pasididžiavimas sumažės 10cm. Ir išėjo Ivanas.
Ėjo jis miškais, brido per pelkes kol surado tą varlę.
- Varle, varle, tekėk už manęs!
Varlė pasižiūrėjo į jį skeptišku žvilgsniu ir pasakė:
- NE! Ir sumažėjo Ivanui 10cm.
Na, galvoja Ivanas, jau liko tik 40cm. Dar truputėlį perdidelis. Jei dar kartelį paprašius?!
- Varle, varle, tekėk už manęs!
- Ne!
Na jau liko tik 30-ies cm. Viskas, galvoja, dar vieną kartą paprašau ir einu namo.
- Varle, varle, tekėk už manęs!
Varle pasižiūrėjo į Ivaną:
- NE , NE ir dar kartą NE!!!
Sūnus vedė ir išvažiavo gyventi į kaimą. Po vestuvių praėjo du metai ir tėvas nuvažiavo aplankyti sūnaus bei marčios. Sėdi visi vakare troboje prie stalo, o tėvas ir klausia:
- Na martele, kaip tau mano sūnus? Ar atlieka vyrišką pareigą?
- Nieko gero, uošvi, – atsako marti, per dvejus metus, taip ir nė karto.
- Negerai, – tarė tėvas, – reikia mokyti.
Pasiėmė tėvas žibalinę lempa ir nusivedė sūnų bei marčią į daržinę, kur liepęs sūnui laikyti lempa. Patvarkęs ant šieno marčią, paklausė sūnaus:
- Na, kaip sūnau, ar supratai?
- Supratau, – atsakė sūnus.
Praėjo dar metai ir vėl tėvas atvyksta aplankyti sūnaus. Užeina į trobą ir klausia marčios:
- Na, kaip sūnus? -
- Nieko gero, – atsako marti, – visas kaimas dulkina, o jis lempą laiko…