Po paskutinės vakarienės Jėzus sunkiai pakelia galvą nuo stalo, žiūri, o aplinkui viskas prišnerkšta, daužyta, sulaužyta, apaštalai voliojasi pakampėse prisisprogę. Nuo kito stalo galo šiaip taip pasikelia Petras.
- Na ir vakarėlis, galva plyšta, burna džiūsta… — suveblena jis.
- Palauk, Petreli, tuoj paduosiu vandens, — sako Jėzus.
- Ei, nereikia! — išsigąsta Petras. — Tu geriau prie vandens daugiau nesiliesk.
Prasilošė žmogelis kazino. Iki cento. Išeina į lauką, prieina prie taksi:
- Klausyk, būk žmogus, pavežk mane namo už dyką. Šiandien visai prasilošiau. Kitą kartą aš tau su kaupu užmokėsiu.
Bet taksistas nesutiko vežti ir dar iškoliojo žmogelį. Supyko žmogus, parėjo namo pėsčias. Kitą kartą tas žmogus kazino išlošė daug pinigų. Išeina į lauką, žiūri – trys taksi mašinos stovi. Ir trečias tas, kuris praeitą kartą jo nepavežė. Prieina žmogus prie pirmos mašinos ir sako:
- Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo parvežti?
- Žinoma galiu!!!
- O dar už 100 dolerių ar gali man atsiduoti?
Taksistas kad šoko:
- Eik iš čia, tu iškrypėli!!!
Žmogelis priėjo prie antro taksisto. Istorija pasikartojo. Ir antrasis jį nuvijo. Tada prieina prie savo nedraugo:
- Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo pavežti?
- Aišku galiu, kokios problemos!
Įsėdo žmogus į mašiną ir sako:
- O dabar pro tas dvi mašinas lėtaaai, lėtaaai pravažiuok…
Šliaužia išžvalgyti baltųjų pozicijų tryse: Marusia, paskui ją – Petka, o paskutinis – Čepajevas.
Baltieji netoli, tylu. Tik staiga Petka:
- Marusia, a, Marusia? Tavo tėvas turbūt tekintojas buvo?
Marusia:
- Chi chi chi…
Šliaužia toliau. Dar arčiau baltųjų pozicijos. O Petka vėl:
- Marusia? Ei, Marusia! Tavo mama turbūt buvo kepėja: tavo krūtinė kaip dvi bandelės…
Marusia:
- Chi chi chi… Šelmis!
Vėl šliaužia. Petka nerimsta:
- Marusia, girdi, Marusia…
Tada įsiterpia Čepajevas:
- O tavo tėvas Petka, turbūt artojas buvo?
- Kodėl taip manai? – nustemba Petka.
- Žiūrek, kokia gilią vagą palieki paskui save…