Skip to main content
Anekdotai apie girtuoklius
Kavinėje vaišinasi vyriškis. Geria svaigalus. Pro šalį eina vienuolė. Susiduria su vyriškio žvilgsniu ir ima priekaištauti:
- Kaip tu gali vėjais leisti gyvenimą šitokiame nedorybės liūne?!
- Čia gi jokios nedorybės, sesute...
- Ana, - piktokai prisistato vienuolė.
- Taigi, Ana. Normalu. Aš gurkšnoju.
- Tai irgi rūstina Dievą, - sako vienuolė.
- O tu, sese Ana, esi ragavusi веnт sykį? - klausia vyriškis.
- Ne! - piktinasi vienuolė.
- Tai kaip gali smerkti? Va, nupirksiu tau gėrimo, kai paragausi, tada...
- Jokiu būdu! Žmonės matytų, kad vienuolė geria svaigalus...
- Aš paprašysiu, kad tau įpiltų į puodelį, - sako vyriškis.
Vienuolė nenoromis nusileidžia. Vyriškis nueina prie baro ir sako:
- Man dvi taures degtinės, bet vieną supilkit į arbatos puodelį.
Barmenas atsigręžia:
- Ką, vėl ta sesuo Ana?
Trise pasakoja apie savo baisiausias pagirias.
Amerikietis:
- Pabundu savo jachtoje su meiluže... Taip jos noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.
Prancūzas:
- Prabundu savo viloje su dviem moterim... Žmona ir meiluže. Abiejų noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.
Rusas:
- Vyrai, nepatyrėt jūs tikro "pachmielo", nepatyrėt... Įsivaizduokit, atsibundu griovyje, klynas atsegtas, pimpalas išlindęs, stovi kaip kuolas, ant jo tupi varna, kiaušus snapu kapoja, o mano burna taip išdžiūvus, kad net štiš negaliu pasakyt...
Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja:
"Užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.
Sėdi diedas bare prieš Naujuosius, žiūri, ateina jo draugas nešinas kefyro pakeliu ir stikline ir klausia:
- Tu čia vienas?
- Taip, va, nusprendžiau Naujuosius bare sutikti. Sėskis, išgersim!
- Nea, aš geriau kefyriuko išgersiu...
- Na tu ką, juk šventės...
- Na ir kas? Va, sakyk, tu praėjusius Naujuosius atsimeni?
- Taip, atsimenu.
- O aš ne!
Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
- Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man - kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
- Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylėjimo...
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
- Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezusėliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
- Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
- Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.