Žmogelis užsuka į barą ir užsisako du litrinius bokalus alaus. Barmenas jį aptarnauja, šis sumoka, išgeria ir eina linksmai svyruodamas į kitą barą. Čia jis užsako vieną litrinį bokalą alaus. Vėl sumoka, išgeria ir keliauja toliau dar labiau svirdinėdamas. Kitame bare jis prašo vieną puslitrinį bokalą alaus. Vos pavilkdamas kojas, žmogus grižta į savo butą. Laiptinėje jis išsitraukia 0,33 l buteliuką ir jį išgeria. Užropojęs į penktą aukštą ir įgriuvęs pro duris, jis dar nueina į virtuvę, išsitraukia butelį alaus iš šaldytuvo ir, įsipylęs stiklinę, ją išlenkia iki dugno. Įgriuvęs į miegamąjį, jis pažadina savo žmoną ir sako jai, sunkiai tardamas žodžius:
- Klausyk, brrrangioji, tai iš tiesssų kkkeista. Kuo mažžžiau aš gerrriu, tuo labiau esu gggirtas!
Numirė studentas. Nukeliauja į pragarą, o ten velnias ir klausia:
- Į kokį pragarą nori - paprastą ar studentišką?
Studentas pagalvojęs gal kas geriau bus sako:
- Gal į paprastą pragarą...
Taip ir padarė. Nukeliauja studentas į paprastą pragarą, o ten alus, merginos, puotos ir kitos linksmybės. Viskas būtų gerai, bet kiekvieną vakarą ateina velnias ir sukala vinį į užpakalį. Na pragyveno jis ten keletą mėnesių, atsibodo jam tas velnias su savo vinimis. Sako velniui:
- Klausyk, perkelk mane į studentišką pragarą - gal ten geriau bus.
- Gerai, - sako velnias.
Persikelia studentas į studentišką pragarą, o ten viskas tas pats – alus, merginos, ir kas svarbiausia jokio velnio kiekvieną vakarą. Na gyvena taip studentas pora mėnesių, tris, keturis. Po keturių mėnesių ateina velnias kibiru vinių nešinas:
- Tai ką, studente, sesija atėjo, lenkis.
Uošvienė protina žentą:
- Na kas Tu per žmogus, kiek gali gerti, tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, neburbuliuok ir taip sveikatos nėra. Va geriau imk 20 Lt ir atnešk man alus.
- Na va, prasideda, aš ir sakau, vien tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, na nezyzkit ir taip galvą skauda, grąžą sau galit pasilikt...
Uošvienė pagalvojo - na gal ir biznis. Atnešė iš parduotuvės alaus. Žentas išgėrė, atsigavo ir sako:
- Klausykit, uošviene, imkit 100 Lt ir atneškit man iš parduotuvės degtinės, be grąžos.
Uošvienė pasimuistė, na bet tiek pinigų... Atnešė ir degtinės butelį. Žentas ilgai nelaukęs išgėrė, įgavo dar drąsos ir vėl siūlo uošvienei:
- Uošviene, o galima aš jums per veidą trenksiu tapke ir už tai duosiu 200 Lt?
Uošvienė šiek tiek pagalvojus sutiko. Žentas trenkė tapke per veidą ir davė 200 Lt. Staiga suskambo žento mobilus:
- Klausau, brangioji.
- Brangusis, o Tu mano mamytei pensiją padavei?
- Na kaip, išdavinėju čia po truputį...
Ankstyvas rytas, saulė dar nepatekėjusi. Iš lovos tyliai, tyliai atsikelia žmona, pasižiūri į savo miegantį vyrą, nusišypso. Nueina prie balkono durų, tyliai tyliai praveria ir įsliūkina pro jas. Įkvepia tyro rytmečio oro, nužvelgia balkone gulinčius daiktus ir giliai atsidusta… Vėl nusišypso… Tyliai tyliai paima meškerykotį ir sulaužo jį, griebia kitą ir vėl triokšt!!! Supainioja visus valus, išmeta visas rites, pamato tą „prakeiktą dvokiančią dėžę“ ir, sukaupusi visas jėgas, perverčia ją per balkono kraštą. Tada tyliai tyliai nusėlina į virtuvę, ištraukia iš šaldytuvo pakuotę alaus, supila jį visą į kriauklę. Jos veide palaiminga šypsena… Tyliai tyliai, ant pirštų galų ji grįžta į lovą, palenda po anklode, prisiglaudžia prie vyro… Gyventi jai liko lygiai pusvalandis…
Gyveno kartą žmogus, fanatiškai įsimylėjęs boksą. Artėja pasaulio sunkaus svorio profesionalų finalinė dvikova. Žmogus svarbiausiam metų įvykiui ruošiasi iš anksto: patikrina televizorių, apmoka kabelinės televizijos sąskaitas, iš ryto keliauja į žuvų turgų ir nusiperka šviežiausių krevečių, o alus jau kelias dienas stovi šaldytuve. Prieš pusvalandį iki dvikovos jis išverda krevetes, prie televizoriaus ant idealiai švaraus staliuko pastato specialų, ypač patogų rankai alaus bokalą. Likus penkiom minutėm iki transliacijos ant staliuko garuoja krevetės, šalia – aprasoję alaus buteliai. Žmogaus laukia puikus vakaras – 12 raundų bokso! Prasidėjus kovai, jis pakelia bokalą su putojančiu šaltu alumi prie lūpų ir staiga – nokautas! Kova baigta! Praejus 10 sekundžių! Vis dar laikydamas vienoje rankoje krevetę, kitoje – bokalą, jis nustėrusiu žvilgsniu pasižiūri į žmoną. O ji paklausia:
- Na, dabar tu mane supratai?