Vestuvės kaime. Nu kokios būna vestuvės kaime… Stalai ilgiausi nukrauti ivairiais valgiais: kepti paršiukai, rūkyti upėtakiai, šakočiai, tortai, alus, vynas, samagonas… na ir t. T. Vienu žodžiu nuo vieno iki kito galo reikia su mašina važiuot…
Visi geria, dainuoja, šoka… Kas jau nulūžęs… O pas jį žmonikė graži… Jau imsiu už jos.. Tik staiga vidurius užsuko… Na žinai, lietuviškai tryda… Š*ku, š*ku ir dar noriu. Greit pirštą geron vieton ir į tupyklą… Na kokia tupykla kaime… Būdelė, širdelė, o kas žino, kad ten seniai grindys išpuvę… Tik šliurkšt ir iki kaklo… Nu kvapas… Nebegaliu. Juk nešauksi… Subėgs visi š*džium išvadins, o kas paskui eis ant šieno miegot… Palauksiu. Gal kas ateis savo reikalo. Gal kopėčias atneš…
5 min. praėjo – nebegaliu, 10 jau visai… 15… Viskas kas bus, tas bus:
- Gelbėkit! Gelbėkit!
O šalia balsas:
- Tu nekelk bangų. Ne vienas esi…