- Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
- Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
Ateina vaikinas.
Tėvas:
- Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano dukrą?
- Aš - būsimasis juristas.
- Gerai, o jūs taupus?
- O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
- Gerai, jūs šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. Kitą dieną vėl pasirodo.
Tėvas:
- Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
- Koks, koks... Suvalgiau aš jį.
- Tai blogai! Žiūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Iš vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. Likusią odelę galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę susmulkinti, kad sugertų tabako kvapą. Aišku? Štai jums dešrelė. Parodykite ką sugebate.
Ateina jaunuolis kitą dieną:
- Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę iš celofaninio apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai padovanot. Iš celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyvą, su kuriuo tik ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje - jums grietinelė rytinei kavai.
Varšuvos senamiesty susitinka dvi kekšės, senos kolezankos, kadaise kartu šį biznį paradėjusios, bet jau 10 metų kaip nesimačiusios. Kuomet jau atsiglėbesčiavo, atsibučiavo, viena ir klausia:
- Na, kūma, kaip tau sekasi? Klok!
- Žinai, visai neblogai. Aš pastaraisiais metais tvatyjuos tik su verslininkais ar šiaip kokiais komersantais. Vyrai kaip eržilai, byb!@! jų kieti, žinai, vienas malonumas. Ir pinigų turi kaip šieno. Na, o kaip gi tu?
- Aš tai, kūma, tvatyjuos tik su intelektualais…
- Su kuo?.. Su kuo tokiais???
- Su intelektualais, kūma, su intelektualais. Nežinai, kas yra intelektualai? Na gerai, tau papasakosiu. Klausyk. Visų pirma intelektualas pakviečia mane pietų į restoraną. Ten jis užsako kokį kepsnį ir prancūziško vyno, o po kepsnio visuomet dar pasiūlo deserto ir kavos. Iš pradžių geriam juodą kavą, o po to baltą. Tai va, iš restorano intelektualas vežasi mane į teatrą, o…
- Kur?.. Kur vežasi???
- Į teatrą, kūma, į teatrą. Nežinai, kas yra teatras? Na tai tokia didelė salė, į kurią susirenka visi Varšuvos intelektualai ir susėdę spokso i sceną, kur tipo ir vyksta tas teatras, vadinasi, spektaklis. Tai va, per pertrauką intelektualas vedasi mane į teatro bufetą ir vaišina kava su konjaku, o…
- Tai tu tiek daug kavos geri???
- O taip, kūma, su intelektualais kava tik geriam ir geriam… Tai va, po teatro intelektualas ima taksi ir vežasi mane namo. Įeinam į jo namus, o ten pilna knygų. Kur bepasisuksi – vien knygos ir knygos… Intelektualas tik citatas žarsto, tik frazėmis taškosi. Tada išgeriam dar šampano ir jau po to einame į jo miegamajį. Aš iškart nusirengiu ir gundančiai atsigulu ant plačios intelektualo lovos, o jis tuo tarpu pamažu nusirenginėja. Nusimeta švarką, atsiriša kaklaraištį, nusivelka marškinius, atsisega diržą, nusimauna kelnes, išsitraukia penį ir…
- Ką?.. Ką tokį???
- Penį, kūma, penį. Tu ką, nežinai kas yra реnis? Na tai toks daiktas kaip byb!s, bet tik ma-a-ažas ir baisiai susiraukšlėjęs.
Buvo kalbama apie gėrimus ir išgertuves…
Vieni sakė, kad kvailiausias gėrimas yra gazuotas vanduo, nes jis tik šnypščia, o iš jo naudos maža.
Kiti tvirtino, kad kvailiausias gėrimas – degtinė, nes ji pakerta žmogaus kojas ir atima protą.
- Kvailiausias gėrimas yra kava! – tvirtai pareiškė išminčius. – Ją žmonės degina, kad būtų juoda, pila pieno ar grietinėlės, kad būtų balta, maišo su cikorija, kad būtų karti, įberia cukraus, kad būtų saldi, kaitina, kad ji būtų karšta, o paskui pučia, kad atauštų!