Skrenda lėktuvu vokietis, airis ir lietuvis.
Vokietis prisidega cigarą, pusę surūko, nusivaipo ir išmeta lauk.
Airis:
- Ką tu darai? Tai toks brangus daiktas!
Vokietis:
- Ten, kur aš gyvenu, tokių cigarų daug.
Lietuvis atsidaro butelį "Švyturio" alaus, pusę išgeria, atsirūgsta ir taip pat išmeta lauk.
Airis:
- Ką tu darai? Juk tai brangus gėrimas!
Lietuvis:
- Ten, kur aš gyvenu, tokių gėrimų daug.
Airis neapsikenčia, griebia už pakarpos lietuvį ir išmeta lauk.
Vokietis:
- Ką tu darai? Čia gi žmogus!
Airis:
- Ten, kur aš gyvenu, tokių begalės...
Vienas prancūzas – mergišius, du – dvikova, trys – revoliucija.
Vienas vokietis – pedantas, du – gamykla, trys – karas.
Vienas žydas – parduotuvės šeimininkas, du – tarptautinis šachmatų turnyras, trys – Rusijos
Nacionalinis bankas.
Vienas rusas – girtuoklis, du – muštynės, trys – administracija.
Vienas vengras – papraščiausiai vengras, du – politinė partija, trijų – nebūna, vienas iš jų arba žydas, arba vokietis.
Skrenda lėktuvu rusas, vokietis ir lietuvis. Kekvienas turi po daiktą, kurį turi išmesti i savo žemę. Taigi rusas i savo žeme išmetė seifą, vokietis - spintą,lietuvis - granatą. Paskui grįžta į savo žemes. Eina rusas per Rusija ir mato mergaitė kad verkia, kad verkia. Sako:
- Mergaite, kodėl tu taip verki?
- Ėjau su mamyte į parduotuvę, ir ant jos užkrito seifas ir ji mirė...
Eina vokietis per Vokietija, žiuri senute verkia. sako:
- Senute, kodėl jus taip verkiate?
- Vedžiojau šuniuką, ant jo užkrito spinta ir jis numirė...
Eina lietuvis per Lietuvą, ir žiūri berniukas, kad juokiasi susiėmes už pilvo. Sako:
- Berniuk, kodėl tu taip juokiesi?
- Sėdėjau tualete, paperdžiau ir visas namas susprogo...
Sėdi dviese - paniurę, su skaudančiom galvom.
- O paskui kur mes ėjome?
- Namo.
- Na, grįžome namo...
- Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.
- Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti... ar?
- Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.
- Na?
- O jie neleido.
- Na?
- Na, ten jūsų dantis liko.
- Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankove kur?
- Muziejuje.
- Ką?
- Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.
- O kodėl visa tai mėlyna?
- Jie protokola norėjo surašyti, o jūs neleidote.
- Na, ir kas?
- Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.
- Aha... Na, ačiū, aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?
- Kad ne... Nūnai vasara.
- Taip?.. O čia dar raidės kažkokios... Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia raides "GASTRO".)
- Tikriausiai reklama... Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.
- Koks aš alpinistas!
- Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.
- Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?
- Tikriausiai... Jie irgi rusai, be to, išgėrę.
- Taip?.. O tu kas toks?
- Šiaip... Vytia.
- Vytia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?
- Ne...
- Gal drauge dirbome?
- Ne... Mes tik vakar susipažinome.
- A... Tu Kostia?
- Ne, Vytia.
- Na, gerai... Pasilinksminome, metas į darbą.
- Nereikia. Jūs metėte darbą.
- Kada?
- Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus...
- Ir tu ėjai?
- Na, taip... Aš gi jums pinigų paskolinau.
- Daug?
- Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.
- Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?
- Ne... Stotyje... Jie rengėsi išvažiuoti.
- O aš - ką, juos išlydėjau?
- Aš maniau, kad jie jus išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną - jie jus išbučiavo, paskui jie įsėdo - jūs visus bučiavote...
- O traukinys - kur išvažiavo?
- Taigi greitai išvažiavo...
- Na, gerai... Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)
- Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.
- Pas kokią dar Ziną?
- Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.
- Su milicininku?
- Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte...
- Su vaiku buvo?
- Su motociklu.
- Na, gerai, aš vis dėlto eisiu... Aš pieno turėjau nupirkti.
- Kaipgi jūs eisite?
- Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!
- Pirma, jūs visai ne pas mane sėdite, o antra - kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!
Sumanė mokslininkai prakalbinti beždžiones. Pakvietė geriausius dresuotojus iš
Amerikos, Vokietijos ir Lietuvos, davė daug maisto, bananų, nu visko ko tik jie
Paprašė. Po mėnesio atėjo pažiūrėt kaip sekėsi. Na nuėjo pirma pas amerikietį.
- Aš ją šėriau, pasakas skaičiau, niekaip neprakalbinau, - skundžiasi amerikietis.
- Ir man nesisekė, - sako vokietis, - šėriau kas dvi valandas, teliką rodžiau,
Nekalba niekaip.
Nu nuėjo pas lietuvį o tas sėdi bananus valgo teliką žiūri:
- Čia juk beždžionės maistas, - rėkia komisija.
- Ta beždžionė jau peršerta nebegali nei pažiūrėt į bananus.
- Meluoja jis viską!!! Aš nei vieno banano iš jo negavau! - neišlaikiusi ima rėkti
Beždžionė
Rusas, graži mergina, vokietis ir vienuolė važiuoja vienoje traukinio kupė. Staiga traukinys įvažiuoja į tunelį, kupė visiškai tamsu. Pasigirsta pliaukštelėjimas, o kai traukinys išvažiuoja iš tunelio, visi pamato, kad vokietis glosto iš skausmo perkreiptą skruostą.
„Taip jam ir reikia, - galvoja vienuolė. - Bandė lįsti prie merginos, tai ir gavo nuo jos.“
„Taip jam ir reikia, - galvoja mergina. - Norėjo lįsti prie manęs, bet suklydo ir palietė vienuolę, o ši ir trenkė jam.“
„Velniava, - galvoja vokietis. - Aišku, rusas bandė kibinti merginą, bet, kvailys, suklydo ir tamsoje palietė vienuolę, o ši tamsoje susipainiojusi ir trenkė man.“
Rusas tuo metu sėdi ir galvoja: „Kitame tunelyje vėl duosiu vokiečiui į snukį“.
Vokietijos futbolo rinktinė turi žaisti atrankines varžybas su Šveicarija. Kiek pasitarę, vokiečiai nusprendžia leisti žaisti vieną Oliver’i Kahn’ą – geriausias pasaulio vartininkas, jis vienas penkias Šveicarijos rinktines aploš! Be to, vokiečių žaidėjai pavargę po sunkaus sezono, geriau jau jie nueis į kokį bariuką ir pažiūrės mačą per televizorių… Chebryte taip ir padaro – deleguoja Kahn’ą lošti su šveicarais, o patys susirenka alubaryje. Tačiau prieš rungtynes sugenda TV, ir žaidėjams tenka klausytis vietinės radijo programos, per kurią kartas nuo karto pranešamas rungtyniu rezultatas. Štai Kahn’as įmuša pirmąjį įvartį – 1:0. Štai Vokietija jau pirmauja 2:0, jau 3:0 … Pirmasis kelinys baigiasi 4:0, vyrai kelia bokalus už savo vartininką. Po pertraukos Kahn’as įmuša dar pora įvarčių. Tačiau 75 minutę šveicarai sušvelnina – 6:1. Skirtumas sparčiai mažėja – 6:2, 6:3, 6:4 … Pridėtas laikas … Šveicarai dar spėja sumažinti skirtumą iki 6:5, tačiau rungtynės baigiasi, Vokietija laimi.
Po kurio laiko i alubari ivirsta ir pats Oliver’is.
- Na, Oli, kas atsitiko antram keliny? Kaip tu leidai tiems šveicarams šitaip prisivyti?
- 75 minutę gavau raudoną kortelę…