Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Šalia vieno Amerikos fermerio fermos nutiesė greitkelį. Na ir pradėjo tuo greitkeliu lėkti mašinos. Lekia, kiek gali. Baisūs greičiai. Ir, aišku, pradėjo traiškyti fermerio vištas, žąsį, kalakutus ir kitokį gyvį.
Fermeris savaitė dar kentėjo, o paskui, neapsikentęs, nuėjo pas šerifą ir sako:
- Ponas šerife, ar gi taip galima? Reikia daryt kažką. Tuoj jau mano antys ir žąsys baigsis…
Šerifas:
- Suprantu. Leisk pagalvot, gal ką ir sugalvosiu.
Po poros dienų atvažiavo šerifas pas fermerį ir sako:
- Imk ženklą „40″, pasistatyk prie fermos. Turėtų padėti.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, pastačiau aš tą ženklą. Nu jokio skirtumo – kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Duok man dar dvi dienas pagalvot.
Pagalvojo šerifas dar porą dienų, atvažiavo pas fermerį ir sako:
- Va, imk ženklą „Atsargiai vaikai“. Pasistatyk. Supranti, vaikai yra vaikai. Visi juos turi. Turėtų padėt.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, nu niekas nepadeda. Pastačiau aš ir antrą ženklą. Nu jokio skirtumo – kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Nu nieko nebegaliu daugiau padėt. Ką pats sugalvosi, tą ir daryk.
Praeina viena savaitė, dvi… mėnuo. Fermeris nesiskundžia. Šerifui pasidarė įdomu. Sugalvojo pažiūrėt, ką tas fermeris padarė. Sėdo į mašiną ir nušvilpė greitkeliu link fermos. Žiūri: visos mašinos baisiu greičiu lekia iki fermos, o ties ferma vos vos juda. Baisiausia eilė susidarius!
Šerifas susimąstė: kas gi čia darosi, kodėl tos mašinos taip lėtai šliaužia pro fermą?
Jis įsijungė švyturėlius, aplenkė visus, privažiuoja prie fermos.
O ten – ženklas. Ant ženklo parašyta „Nudistų kolonija – 100m“.
Ateina indėnas į banką ir sako:
- Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.
Bankininkas:
- Reikia užstato.
- Kas tas uzstatas??? – klausia indėnas.
B: – Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.
Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.
Vadybininkas sako:
- Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.
Indėnas: – O kas tas indėlis?
- Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.
- O UŽSTATĄ BANKAS TURI? – paklausė indėnas.
Joja kaubojus per prerijas. Žiūri, prie medžio įsitaisiusi deginasi žavi blondinė. „Oi, kaip čia arčiau jos prijoti?“ – mąsto kaubojus. „Gal nudažyti žirgo kanopas žaliai, tada prašuoliuosiu pro ją – ji pakels akis, paklaus, kodėl žirgo kanopos žalios, o aš atsakysiu, kad žirgo kojos žalios, o aš noriu su ja susipažinti“.
Kaip sumąstė, taip padarė. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė веnт blakstienas kilsteltų, – jokio dėmesio… „Ne,“ – galvoja kaubojus, – „reikia visą žirgą žaliai nudažyti“. Kaip mąstė, – taip padarė. Bet vėl nė trupučiuko dėmesio..
„Na reikia pačiam žaliai nusidažyti“
- Nusprendė kaubojus. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė jo ir klausia:
- O čia maliesi pirmyn – atgal. Lipk greičiau, – meile užsiimsim.
- Na jau eik sau kuo toliau, – atrėžė kaubojas, – Ar nematai, kad žirgas mano žalias ir aš pats visas žalias?
Sėdi 4 kaubojai. Vieno kaubojaus kojinės labai smirda. Visi susikišę nosis, nes neturi kuo kvėpuot, o anas sėdi sau ramiai. Visi neiškentę klausia:
- Nu ir tavo kojinės smirda, kas tau čia pasidarė?
- Ai čia vakar ar užvakar joju arkliu, tik šmaukšt priekyje neigiamai nusiteikę 3 indėnai joja.
- Nu, nu? Kas toliau?
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu revolverį ir tik pokšt, pokšt, pokšt, visus indėnus nukalu. Joju, joju toliau ir tik šmaukšt 6 indėnai už nugaros vejasi.
- Nu, nu? Ir kas buvo?
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu revolverį, užtaisau ir tik pokšt, pokšt, pokšt, pokšt, pokšt, pokšt – visų šešių indėnų nėra. Na aš ir joju toliau į miškelį. Ten tik šmaukšt visa indėnų gentis iš po krūmų išlindo.
- Nu, nu? Pasakok, pasakok!
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu du revolverius, užtaisau ir greitai pokšt pokšt, pokšt pokšt ir visus indėnus nukalu.
- Oho, o tai kodėl kojinės smirda?
- Kas? Kojinės? Ai, kad senai ploviau.
Ateina pas indėnu vadą pasižymėjęs kare indėnas ir taria:
- Vade, keičiame mūsų genties karių vardus.
- Tai kas, tau nepatinka mano vyresniojo sūnaus vardas Erelio akis,- klausia vadas.
- Ne, patinka.
- Tai gal tada tau nepatinka mano jaunesniojo sūnaus vardas Eiklusis mustangas?
- Ne, visai patinka,- vėl atsako karys.
- Po galais, tai nejaugi tau nepatinka mano gražiosios dukters vardas Rytinė aušra?
- Vade, kaip jūs apie tai galėjote pagalvoti, man labai patinka jūsų duktė bei jos vardas!
- Aš tavęs visai nesuprantu, ko tada tu iš manęs, Jaučio pimpale, nori? – nusistebi vadas.