Sėdi moksleivis parke ant suoliuko ir trauškia saulėgrąžas. Prieina sena močiutė ir klausia:
- Jaunikaiti, gal pasakysi, kaip man nueiti į Vilniaus gatvę?
Šis išspjovė siemkės lūkštus ir tarė:
- Babusia, įsikalk sau i makule: pirma – aš ne jaunikaitis, o čiuvakas, antra – ne nueiti, nunešti kaulus, trečia – ne i Vilniaus gatvę, o i Vilniaus strytą, ketvirta -aš nežinau. Eik ir paklausk mento.
Močiutė nusiskuba prie policininko ir sako:
- Pasakyk, čiuvake, kaip man nunešti kaulus iki Vilniaus stryto?
Policininkas nustėręs nužvelgė močiutę nuo galvos iki kojų ir po pertraukėlės tarė:
- Hipiuoji, sena kliuška?
Žaidžia futbolą… Staiga kamuolys skrenda, išmuša kažkokio namo langą ir įlekia į vidų. Keliese ragina:
- Ei, Petrai, tu pas mus moki kalbėti … nueik, atsiimk kamuolį
Na, Petras nuėjo. Atidaro duris vaikas. Petras:
- Na va, mes žaidėme futbolą, kamuolys skriejo paraboloidine kreive, tada įvyko erdvės ir laiko transformacija ir veikiamas g kamuolys pakeitė trajektoriją ir pataikė į Jūsų langą… Ar galima jį atsiimti?
Vaikas žiūri tuščiom akim, po kurio laiko prataria:
- Mam… Čia kažkoks vaikinas kažką pasakoja…
Ateina vaiko mama. Petras:
- Na va, mes žaidėme futbolą, kamuolys skriejo paraboloidine kreive, tada įvyko erdvės ir laiko transformacija ir veikiamas g kamuolys pakeitė trajektoriją ir pataikė į Jūsų langą… Ar galima jį atsiimti?
Mama:
- Tėvai, ateik pažiūrėti, kaip vaikas protingai šneka…
Ateina tėvas… Petras:
- Na va, mes žaidėme futbolą, kamuolys skriejo paraboloidine kreive, tada įvyko erdvės ir laiko transformacija ir veikiamas g kamuolys pakeitė trajektoriją ir pataikė į Jūsų langą… Ar galima jį atsiimti?
Tėvas:
- Seni… Tėvai… Ateik, pažiūrėk kaip protingai čia šneka…
Ateina senelis… Petras:
- Na va, mes žaidėme futbolą, kamuolys skriejo paraboloidine kreive… a N***I tą kamuolį!
Sėdi senelis ir senutė prie vakarienės stalo ir šnekasi:
- Klausyt, bobut, o gal prisimenam jaunystę? Nueikim i pasimatymą!
- Oi seni.. Gal ir gerai sakai. Lauk manęs šeštą valandą prie vartelių.
Jau be penkiolikos šeštą senis stovi prie vartelių visas išsikvėpinęs odekolonu, languota kostiumuką apsivilkęs, trypčioja, laukia senutės. Praėjo valanda, o senutės vis dar nėra.. Praėjo pora valandu- senutės nėr. Susinervino senis, isiveržė i namus:
- Motin, laikrodžio nepžįsti??! Aš tavęs dvi valandas laukiu!
- O tu, seni, prisimeni kaip manęs mama neišleisdavo..?