Susitinka du geri draugai. Vienas klausia:
- Kaip sekasi?
- Ai, nieko gero. Vedžiau, - atsako draugas.
- O tai kas čia blogai? Ar žmona gaminti nemoka?
- Nemoka.
- Na, tai gal lovoj karšta?
- Tai kad ne, guli kaip lenta...
- Tai gal namuose švelni?
- Irgi ne, šaukia, rėkia...
- Tai ko nesiskiri?
- Matai, kai ji padaro kakutį, ten tokie balti kirminiukai yra, ant jų labai gerai žuvis kimba. Ai, bet juk tu ne žvejys, nesuprasi...
Grįžta suvalkietis iš žvejybos ir pasakoja žmonai:
- Jau tas mūsų žmonių šykštumas, tai negaliu! Taigi sutarėm, kad tas, kuris žuvį pagaus pirmas, perka buteliuką, o antras – užkandos. Sėdim, žvejojam. Žiūriu Antano plūdė tik niurkt į dugną, o tas sėdi, apsimeta, kad nemato. Paskui Vincui kažkas kad prisikabino, tai net meškerė sulinko. O Vincas nė krust, aplink žvalgosi, uodus gainioja.
- Tai gal tu pirmas ištraukei? – klausia žmona.
- Ar aš kvailas?! Aš visai be slieko žvejojau!