Gruziniškoje užeigoje kilnodami vyno taures,sėdi du gruzinai. Pirmasis išliedamas sielvartą,pasokoja draugui:
- Ar tu manimi tiki Bidžio? Vakar važioju į namus po darbo,oras šaltas,lietus lyja. Staiga žiūriu ant kelio tupi varlė,na tokia susitraukusi,na tokia sušalusi. Žinok taip man gaila,taip gaila liko jos,kad paėmiau ir įsidėjau pas save į automobilį.
Ar tu manimi tiki Bidžio???
Gal veikiamas graudaus draugo pasokojimo ar išgerto vyno kiekio,Bidžio širdingai pritaria:
- Tikiu…tikiu…
- Taigi va,atvažiuoju į namus,išlipdamas iš automobilio,pasižiūriu į varlę. O ji tokiom akytėm,tokiom akytėm žiūri į manę.
Na taip man gaila,taip gaila jos liko,kad paėmiau ją ir parsinešiau į namus. Ar tu manimi tiki Bidžio?
Bidžio paveiktas kilnaus draugo poelgio:
- Tikiu…tikiu…
- Man jos tiek buvo gaila,tiek buvo gaila,kad net eidamas miegoti,pasiguldžiau ją pas savę į lovą. Ar tu manimi tiki Bidžio?
Nurydamas dar sekančios taurės vyno gurkšnį-Bidžio vėl pritaria:
- Tikiu…tikiu…
- Ryte atsibundu,o vietoj varlės,šalia manes guli pati Vasilisa Prikrasnaja. Ar tu manimi tiki Bidžio???
- Tikiu…tikiu…
- O mano žmona kažkodėl netiki.