Atvažiuoja naujas rusas į Palangą, ateina į kavinę, galvoja, nu ką reikia čia tiems lietuviams parodyt, kaip reikia pinigus leist. Pasikviečia barmeną, numeta pluoštą pinigų,ir, toks pasikėlęs, sako atneškit man ką nors užkąst. Barmenas paima pinigus, paskaičiuoja ir sako: Atsiprašau, mes po pusę porcijos neparduodam
I Barą,esantį netoli vienuolyno, ateina sesuo Ana ir pradeda visus gėdinti:
- Kaip jums negėda gerti ir gerti! Nuskursit, viska prarasit, į pragarą pateksit!..
Vienas girtuoklis prieina ir sako:
- Nu sesut, nu nesiparink, juk negėrus, negali sakyt!
Vienuolė:
- Ar tau galvoj negerai? As negeriu ir niekada negersiu!
Girtuoklis:
- Веnт paragaukit, o tada jau sakykit…
Sesuo ana pasvarsto ir sutinka, bet sako:
- Tik i arbatos puodelį, ką žmonės pagalvos..
Nueina girtuoklis pas barmeną ir sako:
- Degtinės porą įmesk, bet vieną į arbatos puodelį, gerai?
Padavėjas atsidūsta:
- Vėl sesuo Ana?
Užeina į barą vyras su stručiu.
- Man alaus,-sako vyras.
- O jums,-klausia stručio barmenas.
- Man irgi,- atsako strutis.
- Gerai, iš jūsų abiejų – septyni šešiasdešimt.
Vyras įkiša ranką į kičenę, ištraukia lygiai tiek kiek prašė barmenas ir sumoka.
Ilgai jie į tą barą vaikščiojo ir tapo nuolatiniais klientais. Vyras visada sumokėdavo neskaičiuodamas, ir visada būdavo lygiai centas prie cento.
Kartą jo barmenas ir klausia:
- Klausyk, kaip čia yra? Tu tik įkiši ranką į kišenę ir visad ištrauki tiek, kiek reikia?
- Buvo taip. Radau palėpėje seną lempą, patryniau, iš jos išlindo džinas ir pažadėjo įvykdyti du mano norus. Pirmas noras buvo, kad visada turėčiau pinigų tiek, kiek reikia.
- Tai protingas noras! Daug geriau negu prašyti milijono, kuris kažkada vistiek baigsis. O dabar nesvarbu, ar eitum pieno, ar mašinos pirkti, pinigų bus tiek kiek reikia. Bet ką čia daro tas strutis, kuris vis su tavim vaikšto?
- Matai, barmene, antras mano noras nebuvo toks protingas. Aš paprašiau, kad šalia manęs visad būtų ilgakojė paukštytė.