Petras pasiskundė draugui, kad skauda ranką ir ruošiasi eiti pas
Gydytoją. Draugas ėmė atkalbinėti, atseit, neik, matai, vaistinėje
Pastatė
Naują aparatą, atneši šlapimo, sumoki 10 Lt ir tasai viską diagnozuoja.
Petras, paklausė, nuėjo į vaistinę su šlapimo mėginiu, sumokėjo 10 Lt.
Aparatas padūzgė, o tada atspausdino: „Rankos patempimas. Tepkite šiuo
Tepalu: xxxxxx. Rankas laikykite šiltai, venkite sunkaus darbo. Pagerės
Po dviejų savaičių“.
Petrui patiko, ėmė daryti, kaip nurodė aparatas, tačiau vieną vakarą
Nusprendė papokštauti su aparatu. Iš krano įleido vandens, sumaišė su
Šuns šlapimu, įpylė žmonos ir dukters šlapimo, pasimasturbavo ir įmaišė savo
Spermos. Ryte mėginį nunešė į vaistinę, sumokėjo 10 Lt… Aparatas įprastai
Padūzgė, o tada atspausdino: „Jūsų name vanduo per kietas. Šuo turi kirminų; duokite jam vitaminų. Duktė vartoja narkotikus; nuvežkite į dispanserį. Žmona nėščia, bet ne nuo jūsų; paduokite dokumentus skyryboms. Ir nesmaukykite, kitaip ranka niekada nesugis!“
Susiruošė diedukas iš Gargždų Klaipėdon, grūdų parduoti. Pasikinkė kumelę, prisikrovė vežimą grūdų ir į Klaipėdos turgų išvažiavo. Neilgai trukęs grūdus pardavė, reik važiuot namo, bet kumelė nė iš vietos nekruta. Diedukas ir gražiuoju, ir stūmė, ir įkalbinėjo, ir į ausį šnibždėjo, meilius žodelius kalbėjo… O kumelė kaip stovėjo vietoj, taip ir stovi.
Diedukas nebežino ką daryt, stovi, ašaros akyse tvenkiasi. Staiga prie jo prieina policininkas ir klausia:
- Dieduk, ko taip dūsauji?
- Tai kad namo reik važiuot, o stovi ir viskas!
- Tai tu nueik iki šalia esančios vaistinės, nupirk garstyčių, švystelėk saują kumelei po uodega – parlėksi su vėjeliu.
Diedukas taip ir padarė: nubėgo į vaistinę, nusipirko garstyčių, pakabino saują ir šast kumelei po uodega! Kumelė tik švyst ir nuvarė keliu. Diedukas net į vežimą nespėjo įšokti.
Stovi jis su tuo garstyčių indeliu, nežino ką daryt, kaip tą kumelę pasivyt. Ach, galvoja, buvo nebuvo! Pakabino saują garstyčių, sau per užpakalį tik švyst! Ir nespėjęs net kelnių užsimaut – paskui kumelę!
Tiek varė diedukas, kad net kumelę aplenkė! Parlėkė iki Gargždų, pro kiemą lėkdamas rėkia bobutei:
- Bobut! Tuoj kumelė parbėgs, pririšk!
Bobutė:
- Diedai, diedai, o kur tu varai?!
- Aš į Vėžaičius! Apsisuksiu ir grįšiu…
Atvaro vaikinukas į vaistinę:
- Duokit porą prezervatyvų.
Vaistininkas:
- Prašom. Matyt karšta naktis laukia?
- Ai, panašiai, varau su panos šeima susipažinti, šiaip mes pastoviai keletą kartų pasimylim progai pasitaikius. Bendrai duokit dar vieną, ten jos sesutė irgi nebloga, pabandysiu užbraukti. Ai, duokit ir dar vieną, mamytę mačiau, tai tokia visai vartotina, galbūt ir su ja kas nors išeis.
Vakare vaikinukas atvaro pas panikę. Ta visa patenkinta nuveda jį į svetainę, ten nukrautas stalas, visa šeima aplink susėdus. Vaikinukas tik klest į kėdę, nuleido galvą ir pradėjo melstis. Pana, visa apšalus:
- O tu man nesakei, kad esi toks religingas.
- O tu man nesakei, kad tavo tėvas vaistininkas…
Sulaukė sūnus pilnametystės, tad nusprendė stoti į jūrininkus. Ateina pas tėvą ir sako:
- Tėvai, turi daugiau gyvenimiškos patirties, patark ką man daryti, ko imtis iškeliaujant.
Tėvas nutaiso protingą miną ir sako:
- Na, rūbai ir visa kita nėra taip jau ir svarbu, duos tau ten aprangą. Bet nepamiršk dviejų dalykų: nubėk į vaistinę ir nusipirk vaistų nuo pykinimo ir prezervatyvų. Žinai, laive siūbuos, supykins, o vaistai labai pravers. Na, o prezervatyvai… Žinai, sustosite dažnai prieplaukuose, o sekso visvien norėsis, o mylėtis su pirmomis pasitaikiusiomis ir be apsaugos, pavojinga. Na bet tu didelis, manau, pats supranti. O dabar bėk į vaistinę ir nusipirk ko sakiau.
Sūnus migam į vaistinę ir sugrįšta laimingas su vienu pakeliu prezervatyvų ir vaistų nuo pykinimo.
Tėvas:
- Tu ką, durnas??? Daugiau nusipirk!
Nu ką, grįšta vaikinukas atgal į vaistinę ir dar kartą paprašo to paties vaistininko prezervatyvų ir vaistų nuo pykinimo.
Grįšta. Tėvas visai įsiuto:
- Gi neužteks tau! Žinai, prezervatyvai ten brangūs bus, čia geriau nusipirk. Eik ir nusipirk dar, o jei ne tai pats nutempsiu už ausų.
Na ką, vėl nueina vaikinukas į ta pačią vaistinę, vėl paprašo to paties, bet vaistininkas galų gale neiškenčia:
- Nu vaikinas, tai ko tu ją pi*i atsiprašant, jei ji tokia baisi????