Kartą žydas Moišė iš kaimiečio už 100 litų nusipirko asilą. Kaimietis pažadėjo asilą atvesti kitą dieną. Tačiau kitą dieną kaimietis pasirodė be asilo. Moišė jo paklausė:
- O kur mano asilas?
- Jis padvėsė, - tarė kaimietis.
- Na, tada grąžink man pinigus, - tarė Moišė.
- Aš jų neturiu, jau išleidau, - tarė kaimietis.
- Na, tiek to, ką jau su tavim padarysi, - tarė žydelis, - atvežk man tą padvėsusį asilą ir mes būsime atsiskaitę.
- Bet ką tu su juo, Moiše darysi?
- Aš surengsiu loteriją, kurioje jį pralošiu, - tarė šis.
- Bet kaip? Juk niekas nenorės padvėsusio asilo!
- Nesvarbu, aš jiems nesakysiu, kad jis padvėsęs.
Kaimietis atvežė Moišei asilo dvėselieną. Praėjo mėnuo ir jie vėl susitiko:
- Na, Moiše, kaip tau baigėsi su tuo asilu?
- Puikiai, aš pardaviau kelis šimtus bilietų po du litus ir gavau 872 litus pelno!
- Ir ką, niekas neprotestavo?
- Na, tik vienas vaikinukas. Tas, kuris išlošė asilą. Tai aš jam tiesiog grąžinau pinigus.
Šios pasakėčios moralas: nesvarbu, ką parduodi, marketingas visada yra verslo alfa ir omega.
Pagavo ufonautai amerikoną, japoną ir rusa. Nu, vienu žodžiu, biologiniams tyrimams. Aišku, kaip visada, sako, kad gali vieną paleisti, jeigu jis pasakys skaičių, kurio ufonautai nežino. Amerikonas sako:
- Trilijonas!
Ufos pasijuokė, tipo pas juos vaikų darželyje jau su tokios eiles skaičiais vaikai pratimus atlikinėja!
Japonas tada sako:
- Sikstilijonas!
Ufos:
- Žinom!! Univere visi ufos skaičiuoja.
Tada rusas ir sako:
- D-a-f-i-g-a!
Ufos apšalę žiuri, pirma kart tokį skaičiu girdi. Davai čiūvakas paaiškink kas čia per skaičius ir kur jis naudojamas. Nu žmogelis sako čia vienas mano draugas profesorius galetų paaiškinti. Ufos su rusu i savo skraidančią lėkštę ir davai tipo pas tą profesorių. Priskrenda prie kaimo geležinkelio stoties iš kurios išeina toks prapoica, savaite gėręs ir jau beveik su baltais arkliais kalbantis
Sargas. Nu ruselis sako:
- Andriucha, anuka paaiškink šitiems urodams kiek yra DAFIGA!
Sargas taip ramiai pasisuka i bėgius ir sako:
- Žiūrekit! Matot bėgius? Matot balkius tarp bėgiu? Dabar eikit
Ir skaičiuokit balkius! Kada prieisit iki skaičiaus "Nu n-a-f-i-g", tai bus kaip tik per vidurį iki Dafiga!!!
Atvažiavo pora pailsėti į Ispaniją. Trečios dienos vakare, kol vyras gaivinosi bare, žmona pradingo. Vyras, pakėlęs vėją, iš mačiusiųjų sužinojo, kad žmona nuėjo pas doną Pedro.
- Koks dar donas Pedro?!
Jam parodo viešbutį ir pasako numerį. Vyras tyliai įsėlina, žvilgt pro plyšį - tyli muzika, ištaiginga lova, ant lovos guli aukštas, įdegęs ir vyriškas donas Pedro. Atsiveria dušo durys ir išeina žmona: pablyškusi, plaukai sutaršyti, pilvas nukaręs, krūtys maskatuoja... Vyras galvoja:
- Jomajo, kaip nepatogu prieš doną Pedro...
Buvo tokia situacija: žiema, šalta, sniegutis krenta, rankos stingsta, žodžiu, blogiau jau nebebūna. Apsnigtas plentas ir šalikelėje, pasidėjus ant žemės apsnigtą krepšį tranzuoja mergina. Sustoja mersas. Automatiškai atsidaro langas. O viduj taip šilta, kad net garuoja. Mergina nedrąsiu balseliu:
- Atsiprašau gal pavešit?
Balsas iš vidaus:
- O tu su manim permiegosi?
Mergina:
- Ne ką jūs. Negaliu.
Pasigirsta automatinis lango užsidarymas ir mersas dingsta snieguotame kelyje.
Nu ka darysi, reikia toliau tranzuoti. Ranka jau nebesilaiko, kūno jau nebesijaučia. Staiga kaip iš dangaus sustoja zaporožietis. Pasigirsta sunkiai atidaromo lango girgždesys, toliau matosi senio barzda.
Mergina vėl nedrąsiai klausia :
- Dėdule, prašau pavežti, galiu ir permiegoti?!
Langas sunkiai užsidaro ir su garsu "****ų nevežioju" zaporožietis pradingsta tamsoje...