Raudonkepuraitė su raudonu dviratuku važiuoja per mišką pas senelę. Ją pasiveja vilkas, parverčia, sulaužo dviratį ir tuoj jau ės, bet čia iš krūmų išlenda būrys medžiotojų ir nutaikę į vilką savo šautuvus sako:
- Na, ką čia darai, greit suremontuoji dviratį!
Vilkas kažkur susiranda svarkę, suvirina dviratuką ir po kiek laiko raudonkepuraitė vėl važiuoja savo raudonu dviratuku per mišką. Kur buvęs kur nebuvęs ją vėl pasiveja vilkas, vėl parverčia, sulaužo dviratį ir pasiruošia ėsti. Tačiau, čia kur buvę kur nebuvę prisistato tie patys medžiotojai ir vėl liepia vilkui remontuoti dviratį. Ir taip dar kelis kartus...
Galiausiai raudonkepuraitė pasiekia senelės namus. Įeina į vidų ir klausia senelės:
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios raudonos akys?
- Nuo svarkės bl*t!
Eina mišku šernas, lapė, kiškis ir vilkas. Įkrenta visi į duobę ir niekaip neišlipa. Po savaitės visi išbadėję nusprendžia sukti butelį ir į ką atsisuks - tą suvalgyti. Vilkas pradeda sukti butelį ir išsuka kiškį, o šernas ir sako:
- Gal jo nevalgom, aš su juo nuo pirmos klasės mokiausi, jis mano geras draugas.
- Nu, gerai, - sako vilkas ir suka dar kartą.
Antrą kartą vėl išsuka kiškį, šernas supykęs vėl sako:
- Nu tik pabandykit lįsti prie kiškio, visus išpjausiu.
Taigi ir vėl visiems teko sutikti su šernu. Vilkas suka butelį trečią kartą ir išsuka šerną, o zuikis ir sako:
- Aha, prisišnekėjai, kiaule!
Į lapės olos duris kažkas labai smarkiai beldžiasi, mažas lapiukas atidaro, o ten zuikis:
- Mama yra?
- Nėra, - atsako lapiukas.
Zuikis įsiveržia į vidų, kaip reikiant išrašo antausių visiems lapiukams ir liepia perduot motinai, kad kai pagaus - išp*s. Ir išeina.
Kitą dieną vėl kartojasi ta pati situacija, lapiukai gauna strėlių, zuikis primena, kad jie perduotų motinai, kad jeigu ją pamatys - išp*s.
Trečią dieną zuikis beldžia į olos duris. Šį kartą jas atveria pati lapė:
- Tai ką, žvairį, nesitikėjai? - ir šoka gaudyti zuikio.
Zuikis išsisuka ir pasileidžia į kojas per laukus, skuosdamas kiek tik gali per visokius krūmynus... Įsiutus lapė neatsilieka... Zuikis staiga atsisuka, žiūri - lapė iš to greičio krūmyne įstrigus, negali išsivaduot. Zuikis, išsišiepęs ligi ausų, eina aplink lapę link jos užpakaliuko ir segdamasis kelnes sako:
- Na, šiaip tai nep*sčiau, bet vaikučiams tai pažadėjau!
Nukniso zuikis trilitrinį ruginukės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė, pauostė... ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda, ir dar išgert!
Tik gurštelėjo ruginės ir guli paslika prie zuikio. Pribėga vilkas:
- O! Ir išgert, ir užkandos, ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno. Tik bats... ir guli. Tuo tarpu pro šalį eina meška:
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukti žadėjau... Bet pirma reikia išgert...
Užsivertė meška trilitrinį ir pusę ruginukės iš jo išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu, kai vilką nujungiau... Atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką į medį įkėliau, nors užmušk - nepamenu!