Susitinka Naujas Rusas (mersas, mobiliakas paskutinės laidos, apsirengęs čiki) savo seną klasioką (žmogus baigęs porą universitetų, inžinierius, apdriskęs, akys įdubę) Inžinierius ir klausia Naujo Ruso:
- Klausyk, kaip tau pasisekė taip prasigyventi, juk vos mokyklą baigei, du kart du ilgai mastydavai o dabar gyveni, kaip inkstas taukuose?
- Labai paprastai: važiuoji į Vokietija perki alaus skardinę už 1 eurą parveži, parduodį už 3 euros, vat iš tų 2 procentų ir gyvenu…
Atvažiuoja Europos komisija į vieną Lietuvos mokyklą. Aišku, kaip ir visose mokyklose vaikučiai pašoka, padainuoja, o po to komisijos nariai lankėsi pamokose. Ir vienas iš komisijos narių nuėjo į užsienio kalbos pamoką. Na mokytoja jauna graži, su mini ir labai jaudinasi. Ir sako mokiniams, aš dabar kažką užrašysiu ant lentos, o jūs turėsit perskaityti. Ji rašo, jaudinasi, ir oplia pameta kreidą, tada lėtai pasilenkusi paima ir pabaigia rašyti. Na, mokiniai, perskaitykit tarė ji. Petriukas pakelia ranka, mokytoja ir džiaugiasi, ir bijo, ji juk jam trejetus rašė už tylėjimą. Na, sakyk Pertiuk, galiausiai tarė mokytoja. Petriukas:
- Su tokiu užpakaliu, ne mokykloj dirbti reikia.
Mokytoja įpyko ir išvarė Petriuką iš klasės. Praeidamas pro komisijos narį Petriukas tarė:
- Jei nemoki pasakinėt – nepasakinėk.
Ateina kartą Petriukas pas savo tėvelį ir klausia:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 100Lt.
- O kam tau tie pinigai!? – klausia tėvas.
- Biznį varysiu!
Na tėvas nebūtu tėvas tai davė. Ateina Petriukas į mokyklą ir sako mokytojai:
- Mokytoja, parodykit savo krūtis.
- Petriuk, juk tu dar mažas!?!? – nustebusi mokytoja atsako.
- O aš jums 100Lt duosiu! – patenkintas atrežia Petriukas.
Na mokytoja ir sutiko. Kita diena Petriukas vėl prašo:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 200Lt.
- O kam tau tie pinigai, vaikeli!? – vel klausia tėvas.
- Biznį varysiu!
Tėvas ir vėl davė. O mokykloje…
- Mokytoja, nusirenkite.
- Petriuk, juk tu dar mažas!?!? – mokytoja nustemba.
- O aš jums 200Lt duosiu! – išdidžiai atrėžia Petriukas.
Mokytoja vėl sutiko(na ir tos mokytojos). Kitą dieną vėl:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 500Lt, pleeeeease.
- O kam tau tokie dideli pinigai, vaikeli!? – vėl klausia tėvas.
Ką padarysi, kai sūnus prašo, gali ir gyvenime prasimušt. O mokykloje:
- Mokytoja, ėime pasimylėsim…
- Petriuk, apie ką kalbi tu juk dar mažas!!! – išsižiojusi mokytoja išlėmena.
Bet Petriukas nebūtų Petriukas:
- O aš jums 500Lt duosiu, a…
Na mokytojai neliko nieko kito, kaip sutikti (sunki dabar jų padėtis).
Petriukas nusivede ją į kažkokį rūsį ir mylisi(tamsoje). Valanda mylisi,
Dvi mylisi… mokytojai nusibodo ir įjungė šviesą, ogi žiūri senis kokstai
Ant jos sėdi. Sutrikusi mokytoja klausia:
- O kur čia toks mažius buvo???…
- Ai, čia tas, kuris bilietus priė įėjimo pardavinėja.