Mokytoja:
- Šiandien, mokiniai, mokysimės asmenuoti veiksmažodžius. Aš – stoviu, tu – stovi, jis, ji – stovi, mes – stovime, jūs – stovite, jie, jos – stovi. Petriuk, pakartok.
- Nu, karoče, visi stovi…
Po įvairias švietimo įstaigas ėmė sklisti gandai, kad vienoje mokykloje mokosi kažkoks mokinys, kuris nepaprastai talentingas, bet visą savo talentą iššvaisto tik tam, kad prisigalvoti visokių nešvankybių.
Pasiuntė švietimo ministerija į tą mokyklą jauną inspektorę, kad išsiaiškintų, kas ir kaip.
Atvažiuoja ta į mokyklą, ir paaiškėja, kad taip ir yra: mokosi kažkoks Petriukas, kuris neįtikėtinai išradingai kuria neįtikėtinas nešvankybes.
Inspektorė užsidaro su Petriuku mokytojų kambaryje ir sako jam:
- Žinai, aš netikiu, kad tu toks nešvankuolis. Tave turbūt kažkas primoko!
Petriukas kelias sekundes patyli, o tada sako:
- Uždėkite kojas vieną ant kitos!
- Gerai, – sako inspektorė ir užsideda kojas vieną ant kitos. Petriukas baisiai perkreipia lūpas ir pareiškia:
- O pas jus ten dabar vat taip!
Vyksta pamoka. Mokytoja klausia mokinių, kas kaip praleido vasarą.
Pakelia ranką Onutė ir sako:
- Mano mama prostitutė, tai uždirbo pinigų ir mes skridome į Kanarų
Salas, buvo labai faina.
Pakelia ranką Antanukas ir pasakoja:
- Mano tėtis policininkas, tai pasidarė pinigo ir mes skridome į
Havajus, buvo neįtikėtina.
O Petriukas sėdi toks nuliūdęs, mokytoja jo ir klausia:
- Na, Petriuk, kaip tu praleidai atostogas, kur buvot pailsėt?
Petriukas atsako:
- Mano tėvas fūristas, jei ne tos prostitutės ir mentai, tai ir mes
Būtume skridę kur nors pailsėt!!!
Piktas Vovočka grįžta iš mokyklos namo:
- Mama, mane vaikai užkniso, visi išsigimėliu vadina, baisuokliu, akmenis mėto… Aš juos, aišku, mušu, bet vis viena užknisa…
Mama niūriai patyli ir taria:
- Vovočka, nusiramink, tai niekis. Iš tiesų baisu buvo, kai gimdymo namuose akušeris pasakė: „Jei šitas daiktas sujudės, muškite jį pagaliais…“