Petriuko tėvai gauna mokytojos kvietimą į tėvų susirinkimą. Nusprendžiama, kad eis tėtis. Tėtis nueina į mokyklą ir ieško klasės, kurioje galėtų būti Petriukas. Prieina prie vienos, ant kurios durų parašyta „Labai geri vaikai“, įkiša tenai galvą, bet Petriuko nėra. Eina toliau. Randa klasę, ant kurios durų užrašas“Geri vaikai“. Bet ir ten Petriuko nėra. Toliau randa klasę, ant kurios durų parašyta „Blogi vaikai“. Neramiai jausdamasis praveria klasės duris, bet sūnaus tenai nėra. Eina toliau, randa klasės duris, ant kurių parašyta „Labai blogi vaikai“. Drebančiomis rankomis praveria duris, bet… Petriuko tenai nėra. Eina tolyn ir staiga prieina klasės duris ant kurių didelėmis ir aiškiomis raidėmis užrašyta „PETRIUKAS“.
Mokytoja:
- Šiandien, mokiniai, mokysimės asmenuoti veiksmažodžius. Aš – stoviu, tu – stovi, jis, ji – stovi, mes – stovime, jūs – stovite, jie, jos – stovi. Petriuk, pakartok.
- Nu, karoče, visi stovi…
Po įvairias švietimo įstaigas ėmė sklisti gandai, kad vienoje mokykloje mokosi kažkoks mokinys, kuris nepaprastai talentingas, bet visą savo talentą iššvaisto tik tam, kad prisigalvoti visokių nešvankybių.
Pasiuntė švietimo ministerija į tą mokyklą jauną inspektorę, kad išsiaiškintų, kas ir kaip.
Atvažiuoja ta į mokyklą, ir paaiškėja, kad taip ir yra: mokosi kažkoks Petriukas, kuris neįtikėtinai išradingai kuria neįtikėtinas nešvankybes.
Inspektorė užsidaro su Petriuku mokytojų kambaryje ir sako jam:
- Žinai, aš netikiu, kad tu toks nešvankuolis. Tave turbūt kažkas primoko!
Petriukas kelias sekundes patyli, o tada sako:
- Uždėkite kojas vieną ant kitos!
- Gerai, – sako inspektorė ir užsideda kojas vieną ant kitos. Petriukas baisiai perkreipia lūpas ir pareiškia:
- O pas jus ten dabar vat taip!