Skrenda lėktuvu amerikietis, rusas, žydas ir arabas. Staiga, lėktuvo variklis sudžeržgia ir užgęsta. Amerikietis, kuris ir pilotavo lėktuvą, sako:
- Viskas, turim šokt, kitaip žūsim. Bet yra viena problema. Mūsų keturi, o parašiutai tik trys...
Žydas sako:
- Nieko, duokit man parašiutus, aš padalinsiu.
Ima pirmą parašiutą ir padeda jį užsidėt arabui:
- Nors mes ir priešai, bet nelaimė ir priešus sutaiko. Šok!
Tas padėkoja ir iššoka.
Antrą parašiutą žydas duoda amerikiečiui:
- Jūs mums padėjot nemažai. Šok!
Tas irgi padėkoja ir iššoka.
Trečią parašiutą duoda rusui, o tas:
- Palauk, tau gi neliks, imk ir šok pats. Mes, rusai, pripratę aukotis.
Žydas:
- Imk greičiau, šok ir nesirūpink. Aš arabui savo kuprinę uždėjau...
Atėjo medkirtys Ivanas pas žydą pinigų skolintis. Žydas sako:
- Gerai, duosiu tau auksinį, bet kitais metais tu man du auksinius atiduosi.
Pakrapštė Ivanas galvą ir sutiko – labai pinigų reikia. Jau norėjo eiti, o žydas:
- Klausyk, Ivanai, o kas, jei tu man kitais metais negalėsi atiduoti pinigų? Reiktų užstato.
- Kad aš nieko neturiu.
- Duok savo kirvį.
- Tai kad aš kirviu sau duoną užsidirbu.
- Be užstato pinigų neduosiu.
Ką darys vargšas Ivanas. Atidavė žydui savo kirvį ir jau nori eiti, o čia žydas ir vėl sako:
- Ivanai, pagalvok, kitais metais man turėsi atiduoti du auksinius. Iš kur tu tiek gausi? Gal vieną jau dabar duok, skola liks mažesnė?
Pagalvojo medkirtys, kad žydas tiesą sako, atidavė tą auksinį ir išėjo. Eina namo ir mąsto: rodos, viskas teisingai, bet kaip čia taip išėjo – nei pinigų neturi, nei kirvio ir dar skoloj liko.
Sustoja naujas 600-inis mersas prie sankryžos ir tik netiketai taip bac, ir įkalė į galą žiguliukas. Išlipa is žiguliuko žydelis ir galvoja:
- Va dabar bus py*diec...
Iš merso iššoka keturi nauji rusai ir iškarto pradeda rėkti:
- Girdi, žydas! Dabar kažkaip reikia išsirazborinti, kas kaltas!
O žydelis visas išsigandęs sako:
- Bet, vyrai, čia kažkaip nesąžiningai. Jūs keturi, o aš vienas...
Nu ir rusų rimčiausias nepasimeta, apsižvalgo ir sako:
- Kolia, varyk pas žydelį!
Nu tas nueina. Dabar stovi trys rusai ir žydelis su Kolia.
Bet žydas vėl galvą krapšto ir sako:
- Vyrai, bet vistiek nesąžininga, mes dabar du, bet jūsų vistiek daugiau - jūs trys.
Nu vėl rimčiausias apsižvalgo ir sako:
- Miša, varyk pas žydelį!
Tas irgi nueina. Dabar jau žydelis su Kolia ir Miša, o rusai du beliko.
Žydas vėl krapšto seną galvą ir sako:
- Bet, vyrai, dabar mes trys, o jūs du! Vėl nesąžininga!
Pažiūrėjo rimčiausias vėl, kad taip ir yra, ir sako:
- Girdi, žydas! Py*dinк na*ui! Mes patys išsiaiškinsim!