Nedidelis provincijos miestelis. Ateina žmogus pas kunigą išpažinties:
- Tėve, atleisk mano nuodėmę!
- O kokia tavo nuodėmė, mano sūnau?
- Aš nusidėjau su ištekėjusia moterimi.
- Koks jos vardas, mano sūnau?
- Aš negaliu išduoti.
- Gal tai mero žmona?
- Ne, ne ji.
- O gal tai Jadzė, ta, kuri šalia pašto gyvena?
- Oi, ne.
- Galbūt Zosė, už posūkio antras namas, pas ją nuodėmių visada yra?
- Ne!
- Tada neatleidžiu tavo nuodėmes, eik iš čia.
Išeina vyras į gatvę, o ten jį draugai apstoja ir klausia:
- Na, ar atleido tau nuodėmę?
- Ne, bet kiek naujų kekšių sužinojau!
Didelio prekybos centro direktorius pasamdė naują pardavėją. Aprodė darbo vietą ir grįžo į kabinetą dirbti savo darbo. Po kurio laiko prisiminė naujoką ir nutarė pažiūrėti kaip jam sekasi. Eidamas prekybos sale pamato pardavėjo pokalbį su klientu, kuriam jis gyrė meškerę žvejybai:
- Štai puikus produktas, patogi ritė, stiprus valas, sulankstyta meškerė yra 60 cm, o visu ilgiu net 4 metrų.
- Imu.
- O jūs į žvejybą vienas ar su draugais?
- Žinoma, su draugais.
- Kaip pas draugus su meškerėmis? Turi ar ne?
- Turbūt ne.
- Tai ir draugams paimkite.
- Imu.
- Turbūt, į žvejybą su nakvyne važiuosite…
- Žinoma.
- Tada jums reikės palapinės. Štai pas mus, pažiūrėkite, puiki palapinė su šilumos izoliacija, visiškai nepralyjama, stipraus audinio…
- Perku.
- O kaip nuvažiuosite?
- Na, traukiniu.
- Meskit tuos niekus iš galvos. Žiūrėkite ką turime: miesto automobilis su priekabėle. Sudėsite visą inventorių. Bus patogu keliauti.
- Gerai, imu.
Pirkėjas susideda visą mantą ir geros nuotaikos išvažiuoja. Direktorius tiesiog sužavėtas:
- Na, tu ir šaunuolis. Tiesiog talentas. Žmogus atėjo nusipirkti meškerę, o išvažiuoja su automobiliu.
- Iš tiesų, jis ne dėl meškerės atvyko…
- ???
- Jis atėjo žmonai nupirkti “Tampax”, o aš paklausiau, ką jis ketina visą savaitę veikti.
Kunigo dienoraštis
Labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir klausiau, ką daryti, kad веnт kiek atsipalaiduočiau. Jis man patarė štai ką:
- Įlašink keletą lašų degtinės į vandenį ir pamatysi, kaip per kitas savo mišias atsipalaiduosi.
Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi taip atsipalaidavęs, kad galėjau perrėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs.
Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebėjimai:
Brangus kunige,
1. Kitą kartą įlašinkite į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. Nėra reikalo dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.
3. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla, o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.
5. Dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. Yra 12 apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakydamas "JK & kompanija".
8. Neturėtumėte kalbėdamas apie Judą naudoti tokių terminų kaip "tas velnio išpera".
9. Neturėtumėte vadinti šv. Tėvo krikštatėviu.
10. Judаs nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. Šventas vanduo skirtas šventinti, o ne kaktai atvėsinti.
12. Mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų.
13. Kai klaupiatės nedėkite biblijos po keliais, kad minkščiau būtų.
14. Vartokite žodį "Amen" vietoj "Oh, men".
15. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperitivas vynui.
16. Stenkitės rengtis rūbus po sutana ir venkite vėdintis, kai būna karšta.
17. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje...
18. Nuvalykite užrašą "Ostijos baras" nuo bažnyčios durų.
P. S. Tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe ir į kurį kreipėtės "transvestitas su sijonu", buvau aš!
Tikiuosi, kad kitą sekmadienį ištaisysite savo klaidas.
Vyskupas