Jūreivio gyvenimas buvo paprastas.
Parplaukia, būdavo, jis paryčiais į savo uostą, paskambina žmonai, ji paruošia jam vakarienę, meiliai sutinka…
Paskui jūreivis stovi balkone, rūko ir mąsto:
“Koks gražus mano gyvenimas”.
Bet kartą nutiko taip, kad jo laivas parplaukė naktį, o jis kaip tyčia kišenėje nerado dviejų kapeikų paskambinti iš automato žmonai.
Grįžo nepaskambinęs. Rado žmoną saldžiai miegančią su meilužiu.
Jūreivis jau buvo begriebiąs kirvį, bet staiga apsigalvojo.
Išėjo į gatvę, pasigavo taksi, nuvažiavo išsikeisti pinigų, įmetė dvi kapeikas į automatą ir paskambino žmonai.
Kai atvyko į namus, ji jo jau laukė su karštu valgiu, smagi, besišypsanti.
Išėjo jūreivis į balkoną parūkyti.
Mąsto:
“Štai kaip gražiai aš gyvenu. O, kai pagalvoji, dėl dviejų kapeikų galėjau sugriauti gyvenimą ir sau, ir jai…”
Uosto krantine bėga vyrukas, paskui save tempdamas didžiulį lagaminą. Pribėga prie vieno iš laivų, kuris nuo krantinės nutolęs apie 5 metrus, kiek turi jėgų sviedžia į laivą lagaminą, vos pataiko, tada bando šokti pats, nepataiko, bet užsikabina už kažkokios virvės, tėškiasi į bortą, bet išsilaiko. Šiaip ne taip užsikabaroja į laivo denį ir susmunka nebeturėdamas jėgų:
- Uf… Šiaip ne taip suspėjau.
Prieina kapitonas, žvelgdamas į vyruką susižavėjimo kupinu žvilgsniu:
- Gerai Jūs čia!.. Bet galėjot palaukt, kol prisišvartuosim ir sulips kiti keleiviai.
Plaukia rusų karinis laivas neutraliuose vandenyse. Mato kapitonas, kad iš amerikiečių pusės pareina torpeda. Na, kurgi dėsis, išvengti gal tik koks 1 procentas. Pasišaukė savo laivo bocmaną ir sako:
- Klausyk, bocmane, laivo jau vistiek nebeišgelbėsime, tu nueik ir padaryk taip, kad веnт jau įgula nepanikuotų. Nueina bocmanas į denį, sušaukia visus matrosus ir sako:
- Klausykit vyrai, lažinamės. Išsitrauksiu pimpalą, trenksiu į denį ir visas laivas skils pusiau. Visi matrosai:
- Eik, eik, negali būti. Bocmanas paskaičiavo laiką, kada torpeda turi trenktis į laivą, išsitraukė pimpalą, išsuko virš galvos ir dėjo į denį. Laivas pusiau. Jokios panikos. Plaukia visi jūra ir šneka:
- Nieko sau pimpalas pas mūsų bocmaną. Kartu plaukiantis kapitonas rėkia:
- Bocmane, ei bocmane kokio velnio savo pimpalu įsisiūbavai? Torpeda tai pro šalį praėjo…
Dirbo viename kruiziniame laive fokusininkas. Fokusų daug nemokėjo, bet kadangi publika pastoviai keisdavosi, tai ir su turimu fintų bagažu puikiausiai išsiversdavo. Viskas būtų gerai, jei nebūtų kapitonas atitempęs papūgos, kuri per jo pasirodymus tupėdavo ir spoksodavo kaip jis liaudį išdūrinėja. Neilgai trukus, bjaurus paukštis perpratęs jo fokusas pradėjo klykaut per pasirodymus:
- O korta pas jį dešinėj kelnių kišenėj! O skrybėlėje skylė! O dėžė su dvigubu dugnu!..
Ir taip toliau ir panašiai. O fokusininkui dėtis nėr kur, visgi kapitono papūga.
Vieną naktį, laivas užplaukė ant uolų ir nuskendo. Kaip bebūtų keista, gyvi liko fokusininkas ir papūga. Plaukiojo jie ant nuolaužų savaitę, kitą… O papūga vis įdėmiai spoksojo į fokusininką, kol tas neištvėrė:
- Na ko tu žiopsai į mane?
- Gerai, bičas, pasiduodu, kur laiva paslėpei?
Grįžta iš tolimo reiso jūreivis. Pirmasis jo noras, patys žinot, kuo greičiau… Tik bėda, nėra pinigų. Susiranda jis vieną prostitutę ir pradeda derėtis. Ji sako:
- Galiu tave visiškai patenkinti už 100$. Nepasigailėsi.
- Ką tu? Neturiu tiek pinigų!
- Gerai, galiu patenkinti orališkai už 50$.
- Vis viena per brangu.
- Tuomet galiu padaryti masažą už 30$.
- Matai, turiu tik 10$…
- Tu ką, tyčiojiesi? Nors… už 10 galiu tau padaryti pingvinuką.
- Kaip tai suprasti?
- Važiuojam už miesto – pats pamatysi.
Jūreivis jai duoda 10$ ir jie nuvažiuoja už miesto. Ten prostitutė nusiveda jį į lauką, atsega kelnių užtrauktuką ir pradeda čiulpti jo daiktą. Jūreivis:
- O, gerai… ooo… kaifas… aš jau tuoj baigsiu…
Tik staiga prostitutė akimirksniu išmeta jo instrumentą iš burnos ir pasileidžia bėgti. Jūreivis – paskui ją – nusmauktomis kelnėmis, mažučiais žingsniukais:
- Stok! Sustok, tau sakau!..