Įsitaisė jaunas jūreivis į tolimojo plaukiojimo laivą.
Bocmanas pravedinėja jam ekskursiją:
- Va čia miegosi, čia tualetas…čia kambuzas…ir t. T..
Išsiaiškinama, kad laivas parplauks atgal tik po pusės metų.
Jūreivis:
- Na, o tai kaip su moterimis?
Bocmanas atveda jį į kambarį, kur iškabinėti роrnо piešinukai, lentynose
Guli роrnо žurnalai, o ant sienos kabo nuogos moters nuotrauka, natūralaus
Dydžio ir su skylute reikiamoje vietoje.
Bocmanas:
- Gal nori pabandyti?
Na, jūreivis pabande ir jam labai patiko:
- O galima čia bus man ateiti ir rytoj?
- Aišku, ateik. Gali kasdien čia vaikščioti, išskyrus ketvirtadienį.
- O tai ketvirtadienį kas?
- O ketvirtadienį bus tavo eilė kitoje pusėje sienos stoveti!
Eilinis Petras, tarnaujantis oro pajėgose, buvo pervestas į šauktinių centrą, kur turėjo duoti patarimus naujokams apie valstybines pašalpas ir gyvybės draudimą. Neilgai trukus Petro kapitonas pastebėjo, kad Petras draudimo polisų pardavimas šimtaprocentinis, ko niekad iki šiol nėra buvę. Neklausdamas Petro, kaip jam tai pavyko, kapitonas pats atėjo į vieną prezentaciją, pasiklausyti, kaip Petrui tai pavyksta.
Petras paaiškino gyvybės draudimo pagrindus ir tada tarė:
- Jei jūs, apsidraudę gyvybės draudimu, žūvate mūšyje, vyriausybė turi sumokėti 200.000 dolerių išmokos gavėjui. Jei jūs nesate apsidraudę ir žūvate mūšyje – vyriausybė sumoka tik 6.000 dolerių.
- Taigi, – užbaigė jis – , kaip jūs manote, kuriuos vyriausybė pirmus siųs į mūšį?
Pastatė žmonės kruizinį laivą, tokį didelį, už Titaniką gal du kartus didesnį. Ir susirinko į pirmąjį kruizą įvairiausių tautybių žmonės: Lietuviai, Žydai, Italai… Estas su Suomiu…
Ir jau pirmąją kruizo dieną ištiko lainerį Titaniko likimas. Aišku laivas skęsta, visi griebia kas kam brangiausio: Žydelis auksą kraunas, ispanas mandarinų dėžę griebia, lietuvis lašinius… Estas suomį neša… Sulipo kompanija į gelbėjimosi valtį ir irkluoja kuo toliau, kad srovė neįtrauktų. Ir staiga juos pradeda vytis didžiulis baltasis ryklys!
Ispanas su klyksmu:
- Matka bosca Italiano!
Sviedžia jam į nasrus mandarinų dėžę. Lietuvis capt už lašinių, pagalvoja:
- Ne gyvate, negausi..
Ir išrovęs vieną iš gelbėjimosi valties suoliukų sviedžia paskui italo mandarinus, o rykliui vienodai! Toliau vejas! Suprato kompanija, kad mėsos reikia, susižvalgė ir visų akys į žydelį. Žydelis drebančiom rankom auksą traukia:
- Pehku valtį!
- Kokią valtį?! Mes gyvent norim!
Ir visi draugiškai išmetė žydelį per bortą. Nepraėjus minutei, juos apspito gelbėjimosi valtys, sraigtasparniai, surinko nelaimėlius. Didžiausios galbėjimo valties kapitonas susodino juos visus prie stalo ir sako:
- Na, ta proga, kad likot gyvi, turiu jums paruošęs staigmeną! Prieš jūsų akis išdarinėsiu ir iškepsiu jums tą baltąjį ryklį, kuris jus praryt norėjo!
Užkėlė ryklį ant stalo, prapjauna pilvą, o ten žydelis ant suoliuko!
- Mandahinai! Penki lytai!