Senamiesčio gatvele naktį eina studentas. Aplink nė gyvos dvasios, tamsu, nors akin durk… Tik juodos katės laksto. Studentas eina, visas susitraukęs.
Staiga iš tarpuvartės iššoka penkiese! Ir prie studento.
Vienas prieina arčiau ir sako:
- Duok punigus, arba tau šakės!
Studentas išsigando, dreba. O tie kaip puolė daužyt!
- Tai ką, neduodi?! Tai še tau!
Tačiau studentas prisiminė, kad mokykloje karatė būrėlį lankė… Tik pašoko ir ėmė tuos penkis lupti! Lupo tol, kol tik vieną liko pribaigti.. O tas rėkia:
- Chebra! Gelbėkit!
Iš kitos tarpuvartės – dar dešimt iššoko! Prilėkė, užgulė studentą, prispaudė prie žemės. Tų dešimties vadas iškraustė studento kišenes, žiūri – 2 litai.
Vadas su palengvėjimu ir sako:
- Uf, 2 litai.
Visi likusieji nesupratę:
- Ką reiškia „uf, du litai“?
Vadas:
- Tai aš ir sakau, kad gerai, kad tik du litai. Būtų turėjęs daugiau, būtų užmušęs mus visus…
Petriuko mokytoją pakeitė kita mokytoja, nes ana susirgo. Taigi ji pradėjo prisistatyti:
- Sveiki, aš esu Marytė Puzda. Atsiminkit vaikai, antra raidė u, o ne y!
Taip ta mokytoja mokė vaikus visą savaitę. Gale savaitės mokytoja paprašė, kad Petriukas parašytų jos pavardę, bet Petriukas užmiršo ją.
- Neatsimenu jūsų pavardės, bet žinau, kad antra raidė u, o ne y.
- Teisingai, Petriuk.
- Tai gal Putė?
Mokykla. Pamokos metu mokytoja kreipiasi į vaikus:
- Vaikučiai, dabar 2009 metai. Ar jūs nenorėtumėt pasvajoti, kas kokiais metai norėtų gyventi?
Onytė pakelia ranką:
- Aš tai labai norėčiau gyventi 3000 metais.
Mokytoja:
- Kodėl gi?
- Matot, tada žmonės atostogauti skraidys kosminiais laivais į kitas planetas, bus labai įdomu…
Mokytoja:
- Labai gerai. Kas dar nori pasisakyti?
Antaniukas kelia ranką:
- O aš norėčiau gyventi 2500 metais.
Mokytoja:
- Ir kodėl gi, Antanėli?
- Matot, 2500 metais tikriausiai visi žmonės turės savo lėktuvus, galės atostogauti, skristi su savo lėktuvais, į kokią tik nori Žemės vietą.
Mokytoja:
- Labai įdomu. Na, kas dar nori pasakyti?
Petriukas sako:
- O aš norėčiau gyventi 2009 metais.
Mokytoja:
- Tai kad dabar ir yra 2009 metai.
Petriukas:
- Bet ar gi čia gyvenimas?…
Kas yra kas:
Konsultantas – tai žmogus, kuris nuima jums nuo rankos laikrodį ir, pažvelgęs į jį, pasako jums laiką.
Psichologas – tai žmogus, kuris, į kambarį įėjus žavingai merginai, žiūri ne į ją, o stebi aplinkinių reakciją.
Profesorius – tai žmogus, kuris moka kalbėti su žmonėmis, kurie miega.
Mokytoja tai moteris, kuri kažkada manė, kad myli vaikus.
Programuotojas – tai žmogus, kuris bando išspresti problemą, kurios jūs neįsivaizduojate, būdu, kurio jūs nei už ką nesuprastumėte.
Juristas – tai žmogus, kuris, parašęs 10 puslapių ilgio dokumentą, pavadina jį trumpu.
Verslininkas siunčia laišką savo žmonai :
„Mano mielai žmonai : Tu, be abejo, supranti, kad aš, kaip ir Tu, turiu tam tikrų poreikių, o kadangi
Tau jau 54, Tu manęs nebegali patenkinti. Aš esu labai laimingas su tavimi ir vertinu tave kaip gerą žmoną. Tikiuosi, kad nesuprasi manęs klaidingai, kai gavusi šį laišką sužinosi, kad aš su Vanesa, mano 18-ete sekretore, busiu „Comfort“ viešbutyje. Bet gali buti rami, – prieš vidurnaktį aš grįšiu namo.“
Grįžęs namo, vyras randa svetainėje ant stalo tokį laišką:
„Mano mielas vyre, gavau Tavo laišką ir dėkoju už Tavo atvirumą ir sąžiningumą. Ta proga noriu Tau
Priminti, kad Tau jau irgi sukako 54. Kartu norėčiau informuoti Tave, kad tuo metu, kai skaitysi šį laišką, aš busiu kartu su savo teniso mokytoju Benu, kuriam, kaip ir Tavo sekretorei, irgi 18, „Fiesta“ viešbutyje. Kaip sėkmingas verslininkas, ir dar tokių puikių matematinių sugebėjimų vyras, Tu, žinoma,
Suprasi, kad mes esame atsidūrę tokioje pačioje situacijoje, tačiau yra šioks-toks skirtumėlis: 18 daugiau kartu įeina i 54, nei 54 i 18… todėl, kaip supranti, visiškai logiška, kad manęs be rytojaus ryto galima nelaukti. Švelnus bučkis nuo Tavo žmonos, kuri tikrai puikiai tave supranta…“