Vieną kartą motina atsivedė meilužį į namus kol vyras buvo darbe, o jos sūnus pas draugus. Motina su meilužiu mylisi ir staiga pareina sūnus ir pamato savo motiną su kitu vyru. Persigandęs sūnus įlenda į spintą. Jo motina neišgirdo kai jis ten ilindo. Po kiek laiko grįžta jos vyras iš darbo ir ji nežinodama ką daryti, liepia meilužiui lįsti į tą pačią spintą, kur jos sūnus lindi. Pokalbis spintoje. Sūnus sako:
- Tamsu čia.
Mamos meilužis:
- Aha, - pritaria biški išsigandęs.
- Klausyk aš turiu krepšinio kamuolį. Nori pirkti už 100 Lt?
- Ačiū ne.
- Mano tėtis namuose.
- Na gerai, nupirksiu.
Po kiek laiko viskas kartojasi ir vėl sūnus sako:
- Tamsu čia.
- Aha.
- Klausyk, aš turiu krepšinio maikę. Nori už 400 Lt pirkt?
Tasai atsiminęs preitą kartą sako:
- Gerai.
Galiausiai vėl atsitinka tas pats ir sūnus vėl sako:
- Tamsu čia.
- Aha, - atsiminęs praeitus kartus iš karto ir klausia:
- Ką ir kiek?
- Krepšinio šortus už 1000 Lt.
- Gerai.
Po kelių dienų tėvas sako sūnui:
- Apsimauk krepšinio aprangą, paimk kamuolį ir einam į lauką pamėčiot.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Na, aš viską pardaviau.
- Pardavei? Bet kodėl? Už kiek?
- Už 1500 Lt.
- 1500 Lt?!?! Ar tau negėda iš draugų tokius pinigus lupti? Šie daiktai net 200 Lt nebuvo verti.
- Na taip, bet...
- Jokių bet. Marš į bažnyčią išpažinties!
Tėvas nuveda sūnų išpažinties, o sūnus sako kunigui:
- Tamsu čia.
- Na nepradėk to paties ir vėl...
Petriukas paaugo iki reikiamo amžiaus ir jo tėvas nusprendė, kad Petriukui laikas tapti vyru.
Nusivedė savo sūnų į viešnamį, išdėstė ko nori.
Viešnamio šeimininkė pripažindama, kad Petriuko tėvas buvo geras nuolatinis klientas, nusprendė reikalo imtis pati, kad kokia nemokša nesužalotų jaunos asmenybės.
Nusivedė jį į miegamąjį, atliko reikalą, paskui, kad paliktų didesnį įspūdį, padarė jam masažą ir manikiūrą.
Po kiek laiko Petriukas su tėvu sutinka šią damą gatvėje.
Kadangi Petriukas elgiasi nedrąsiai, pirma jį užkalbina viešnamio savininkė:
- Na, ar dar prisimeni mane?
- Taip ponia, - pripažįsta Petriukas, - jūs ta, kuri mane apkrėtėte mandavoškėmis ir dar nukirpote nagus, kad negalėčiau pasikasyt...
Kunigo dienoraštis
Labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir klausiau, ką daryti, kad веnт kiek atsipalaiduočiau. Jis man patarė štai ką:
- Įlašink keletą lašų degtinės į vandenį ir pamatysi, kaip per kitas savo mišias atsipalaiduosi.
Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi taip atsipalaidavęs, kad galėjau perrėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs.
Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebėjimai:
Brangus kunige,
1. Kitą kartą įlašinkite į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. Nėra reikalo dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.
3. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla, o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.
5. Dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. Yra 12 apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakydamas "JK & kompanija".
8. Neturėtumėte kalbėdamas apie Judą naudoti tokių terminų kaip "tas velnio išpera".
9. Neturėtumėte vadinti šv. Tėvo krikštatėviu.
10. Judаs nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. Šventas vanduo skirtas šventinti, o ne kaktai atvėsinti.
12. Mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų.
13. Kai klaupiatės nedėkite biblijos po keliais, kad minkščiau būtų.
14. Vartokite žodį "Amen" vietoj "Oh, men".
15. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperitivas vynui.
16. Stenkitės rengtis rūbus po sutana ir venkite vėdintis, kai būna karšta.
17. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje...
18. Nuvalykite užrašą "Ostijos baras" nuo bažnyčios durų.
P. S. Tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe ir į kurį kreipėtės "transvestitas su sijonu", buvau aš!
Tikiuosi, kad kitą sekmadienį ištaisysite savo klaidas.
Vyskupas