Traukinio restoranas. Sėdi vyras su žmona, šnekasi apie savo laimingą vestuvinį gyvenimą, tik bėda: vyras nevaisingas. Vyras sako žmonai:
- Va, žiūrėk, prie baro stovi vaikinas, reikia paprašyti gal jis galėtų būti mūsų vaiko tėvas.
- Aha, simpatiškas vaikinas, tik kaip jo paprašyti?
- Aš viską suorganizuosiu, pasitikėk manim. Tik nesakom, kad mes vyras ir žmona.
Vyras prieina prie vaikino, pasišneka, susidraugauja. Po kiek laiko sako:
- Va, matai tą gražią moteriškę prie stalo? Man atrodo tu jai patinki, susipažinkite.
Na ką, vaikinas pabando: priena, pasišneka su ja, nueina į kupė.
Po kiek laiko vyras su vaikinu susitinka bare.
- Na kaip sekėsi? Ar patvarkei ją?
- O, jo, pasaka! Pasitratinom kaip žvėrys! Padariau ją vieną kartą, antrą, trečią, būčiau varęs ir varęs, bet bl**, kandonai baigėsi!!!
Kartą nuėjo kaimietė ir miestietis į restoraną. Prieina padavėjas ir klausia:
- Ko užsisakysite?
Miestietis užsisakė krevečių, visokių prabangių valgių, o kaimietė taip tyliai tyliai:
- Kooooooošėės…
Visas restoranas juokiasi, juokiasi, bet kaimietei atnešė košės. Po to prieina padavėjas dar kartą:
- Ko norėsite desertui?
Vėl miestietis užsisakė prabangų desertą, o kaimietė vėl tyliai tyliai, bet vėl visas restoranas išgirdo:
- Pieeeeeeeenoo…
Visas restoranas vėl juokiasi, bet kaimietė gavo pieno. Nu, pavalgė kaimietis ir miestietis, išėjo iš restorano.
Miestietis jau taip romantiškai:
- Na, ką jauti?
Kaimietė vėl taip tyliai tyliai:
- Šikt nooriu…
Nuvyko rusas į Vokietiją. Pasitiko jį vokiečiai – restoranas, viešbutis… Prisivaišino, užsimanė į tualetą.
Tik įėjo pro duris, pagavo jį ten roboto rankos, pasodino,po visko nuvalė, kelnes užmovė, pro duris palydėjo…
Neužilgo – atsakomasis vizitas… Pakvietė vokietį į pirtį…
Na, galvoja rusas, ką daryt? Nuvarė į tualetą vargšą kareivėlį su šepečiu…
O tas tualetas greta rusiškos pirties – būdelė ir skylelė…
Prisivaišino vokietis, nuėjo į tualetą. Atsitūpė, padarė… Brūkšt kažkas per užpakalį…
Na,galvoja, iš kur pas ruskelį tokia technika? Pasilenkė pažiūrėti, o kareivėlis manė, kad blogai nuvalė…
Tuo pačiu šepečiu – brūkšt dar kartą…
Gal dėl to karas kilo?
Pakliuvo žmogelis į pragarą, o ten – kaip Las Vegase: visur kazino, barai, restoranai, atrakcionai. Visi linksmi, ir, skirtingai nei pasaulyje, pinigų turi. Žmogelis nieko nesupranta, nutaria paklausti. Prieina prie velnio – krupje:
- Sakykit, o kodėl čia taip? Kai gyvas buvau, visi kalbėdavo, kad pragare nusidėjėliai ugnyje dega…
- Tai čia klaida, – sko velnias, – tiesiog, kai iš viršaus į pragarą pažiūri, neoninės reklamos ugnį primena!
Mieste jau uždarytos visos parduotuvės bei restoranai, o Šurikui taip norisi išgerti… Veltui jis vaikštinėja gatvėmis gatvelėmis ieškodamas degtinės. Pagaliau kažkoks tipelis ištraukia butelį iš po skverno.
- Dvidešimt litų! – sako jis.
Žmogus bando derėtis, tačiau tipelis nenusileidžia, sakydamas, kad jis labai rizikuoja, tokiu laiku pardavinėdamas šią prekę.
- Trauk tave velniai, duok!
- Jeigu norėsi dar, – pasakė tipelis, – štai telefonas – paskambink.
Namie Šurikas atkimšo butelį ir tuojau nustatė, jog jame – grynų gryniausias vanduo. Įsiutęs jis surinko telefono numerį, kurį jam buvo davęs nepažįstamasis. Mieguistas moters balsas ragelyje atsiliepė:
- Miesto vandentiekio budėtoja klauso…