Naujojo ruso duktė ateina pas tėvą ir sako:
- Susiradau sau vyrą, tėte.
- Nu atsivesk, aš su juo pasikalbėsiu.
Ir štai jau po minutės pas jį įeina vienuolis ir sako:
- Aš jūsų dukters vyriškis ir noriu ją vesti.
O naujasis rusas jam:
- Nu tikiuosi tu supranti, kad mano duktė ne šiaip sau panelė! Jai reikia brangių kvepalų ir panašiai!
- Na, kaip Dievas duos!
- Jai dar reikės pirkti brangias mašinas ir visa kita.
- Duok Dieve, duok Dieve...
- Nu gerai, eik.
Vienuolis išėjo ir ateina dukra:
- Na ką, tėte, kaip tau jis?
- Tikras vargeta, bet man patinka, kad jis mane vadina DIEVU...
Susituokia jauna porelė. Ir po vestuvių paaiškėja, kad vaikinas nei вuм вuм apie seksą nesupranta... Jauna žmona ir taip, ir anaip bando užsiminti, o jis nesupranta nors tu ką. Eina vargšė nuliūdus ir sutinka pagyvenusią kaimynę, ta jos ir klausia:
- Tai, vaikeli, kas atsitiko?
- Na va, teta, tokia bėda.
Pasipasakoja viską. Kaimynė ir sako:
- Eik namo, apsimesk, kad sunkiai sergi. Vyras, aišku, susirūpins, tada jį atsiųsk pas mane. Ir viskas bus tvarkoj.
Na ką, parvaro pana namo, griūna į lovą ir vaidina, kad baisiai blogai jai. Grįžta ir vyras. Mato, žmona mirtim vaduojas. Išsigąsta, o žmona vos liežuvį apversdama siūlo:
- Eik pas kaimynę, senas žmogus, gal žinos kaip padėti.
Nulekia pas kaimynę. Kaimynė sako:
- Tu turi tokią stebuklingą šaknelę, kuri ligas gydo.
Ir paaiškina naudojimo instrukciją. Vyras grįžta namo, šoka į lovą, padaro kaip mokė. Žmona atsikelia iš lovos, linksma, laiminga, kaip rožė žydi. O vyras toks liūdnas, liūdnas prie stalo sėdi. Žmona apkabina ir klausia:
- Kas tau yra? Nesidžiaugi, kad pasveikau?
- Ech, būčiau žinojęs, kad tokią šaknelę turiu, tai nei tėvas būtų miręs, nei karvė nugaišus...