Ateina žmogelis pas kunigą išpažinties. Parpuolė ant kelių ir sako:
- Kunigėli, nuodėmę padariau.
- Sakyk, sūnau mano, kokią nuodėmę padarei?
- Atėjau aš pas brolį. Jo nebuvo namie. Brolio žmona įsileido. Tuo metu pradėjo lyti, o aš lietsargio neturiu. Brolio žmona leido pasilikti. Nu tai aš ir sugriešijau…
- Tai labai didelė nuodėmė. Labai didelė. Tačiau aš tau ją atleidžiu.
- Kunigėli, dar ne viskas… Kitą dieną aš nuėjau pas uošvį. Uošvio nebuvo namie. Uošvienė įleido. Ir vėl pradėjo lyti. O aš vėl lietsargio nepasiėmęs. Uošvienė leido pasilikt. O aš ir sugriešijau.
- Tai dar didesnė nuodėmė. Labai didelė. Tačiau aš tau ją atleidžiu.
- Tai dar ne viskas, kunigėli… Trečią dieną aš ateinu pas uošvį. Uošvis namuose, bet uošvienės nėra. Ir staiga lyti pradėjo. Nu o aš vėl be lietsargio. Uošvis leido pasilikti. Tai aš ir sugriešijau su uošviu.
Kunigas:
- Oi, sūnau mano, matau kad debesys kaupiasi, tuojau pradės lyti… O kiek suprantu, tu lietsargio vėl neturi. Tai gal jau tu ir eik…
Mergina parsivedė namo savo vaikiną, kad supažindintų su tėvais. O berneliui iš to strioko net pilvą pūsti pradėjo. Ir „Espumizano“ lyg tyčia po ranka nėra. Žodžiu, sėdi jis visas išraudęs prie stalo ir nejučiom vis orą pagadina.
- Bobikai! – sušunka šeimos galva ant savo šunio, po vieno tokio pagadinimo.
„Ačiū Dievui, ne mane įtaria“, – galvoja vaikinukas ir po kurio laiko vėl išleidžia dujas.
- Bobikai, marš lauk!!! – nejuokais ima komanduoti tėvas aplinkui svečio kojas besitrinančiam šuniui.
„Vėl išsisukau“
, – apsidžiaugia vaikinukas, bet staiga šeimininkas pareiškia:
- Bėk lauk, sakau, Bobikai, kol jis tavęs neapkakojo iki ausų!
Jaunasis po pirmos vestuvių nakties šnekasi su tėvu:
- Tėvai, tu žmogus patyręs, tiek metų su motina mano gyveni, sakyk man,
Kas yra tas medaus mėnuo?
- Sūnau mano, įsivaizduok statinę, pilną mėšlo, o ant viršaus sluoksnis
Medaus… Tas medus – tai medaus mėnuo. Ir kabini tu iš tos statinės su
Saukštu: pirmiausiai medų nuvalgai, o paskui visą gyvenimą mėšlą srebi…
- Oi, tėvai, žinai, aš turbūt būsiu ne iš to galo statinę atidaręs…
Vienas klausia:
- Ar gali Rokfelerio dukra ištekėti už paprasto Čiukotkos kaimo bičo?
- Aišku ne.
Tada klausykite:
Važiuoju aš i Čiukotkos kaimą, surandu bičą ir klausiu jo:
- Ar norėtum vesti amerikietę?
- Ne, man čia ir savų užtenka.
- Bet ji – milijardieriaus dukra.
- O, tai keičia reikalą !
Tada važiuoju i Šveicarijos banką – ten kaip tik reikalingas banko prezidentas, ir pasiūlau:
- Ar norite, kad jūsų banką valdytu paprastas Čiukotkos kaimo bičas?
- Ne, ką Jus !!!!!!!!
- Bet jis – Rokfelerio žentas!!!!!!
- O, tai keičia reikalą !
Tada važiuoju pas patį Rokfeleri ir klausiu jo:
- Ar norite, kad jūsų dukra ištekėtu už paprasto Čiukotkos kaimo bičo?
- Ne, ką Jus!
- Bet jis – Šveicarijos banko prezidentas!
- O, tai keičia reikalą !
Tada pasikviečiu Rokfelerio dukrą ir klausiu:
- Ar norėtum ištekėti už Šveicarijos banko prezidento?
- Ne, juk visi tokie prezidentai – impotentai!!!!!!!
- Bet jis – paprastas kaimo bičas iš Čiukotkos.
- Oooo, tai keičia reikalą !!!!!!!!!